Tragiška diena!!!

Pamenu vieną tragišką dieną, lėkte lekiu į krautuvėlę, papuoštą visokiausių spalvų kryngeliais, nusipirkti kokio nors kefyro ir keturgubą dozę šokolado (juk minėjau "Tragiška diena") ir pašiurpsta oda. Ne, ne dėl to, kad prie atpigintų agurkėlių neįmanoma prasibrauti, nes bobutės jau nuo pat ryto tykojo iš už kampo ir dabar apspitusios viską šluoja, nors nuo šio vaizdo, širdžiai mieliau nepasidaro, bet visur, pakartoju VISUR, mirguliuoja rūžavai raudonos obuolio formos iškabos, prekės ir šiaip visokie pūkuoti, gauruoti ir "mylintys" pacackai. Galvoje suknibžda mintis: Mają velnias, apsimesiu, kad nieko čia naujo ir nematyto, ir užsimaskavęs ramiu veido žvilgsniu, sėlinu prie to prakeiktojo kefyro, nuo kurio man visad paleidžia vidurius. Tik visų pirma reikia prasmukti pro gynybą - bobučių legioną.

              Šiaip ne taip, po nemenkų pastangų ir kelių naujų mėlynių, po akimis, drybsau prie kefyro ir negaliu išsirinkti. Išknisau gal tris lentynas, ieškodamas savo mėgstamiausio, kuris neturėtų akcijos štampo - saulutės. Pradedu atidžiai studijuoti kainas, jau atrodo pasiekiau savo mąstymo kulminaciją (net galvą paskaudo) ir pačiupęs alternatyviausią variantą iškiliai kinkuoju (nes šiais laikais tik parduotuvėse, pažymėtose įvairiausiais kryngeliais, gali parodyti save) į traumatologinį skyrių. Jau regis matau užrašą - šokoladas. Įkeliu savo koją į savo mažąją skausmo ir pagiežos laboratoriją ir akys sustangrėja! " - Kad mane kur galas!?! " - Te-išspaudžiu šiuos žodžius. Šokoladas ir tas negali apsieiti be kažkokių. neaiškios kilmės, aliejinių metaforų... Tiek to, nutariau pasiaukoti visuotinei šyzai ir pagriebęs keletą šokolado plytelių nusprendžiau užbaigti savo Odisėją, kuri daugiau mažiau naudinga. Slinkdamas link kasos, dar spėju pamąstyti: Kodėl akcinių lipdukų neklijuoja ant kefyro? Bet ši mintis nupurto ir pagalvoju, kad taip tik geriau man, tokiam, biednam ir atsilikusiam nuo mados, eiliniam vartotojui. Tik vieno vis nesuprantu, na kodėl reikia teršti tokį šventą daiktą kaip šokoladas?

Saugokim!!!

- Tėti, kodėl mes gyvenam Amerikoj, o ne Lietuvoj? - klausia sūnus
- Sūnau... tokios šalies kaip Lietuva, senai nebeliko. - pažvelgęs pro langą, taria tėvas

- O dėl ko neliko? - savo nerūpestingu žvilgsniu pažvelgęs į tėvą paklausė sūnus

- Neliko dėl mūsų neatsargumo, dėl mūsų vartojamos kalbos, žodžių. Mes ją sunaikinom vartodami barbarizmus ir anglicizmus.

- Tėti, kaip manai, ar dar kada sutiksim tikrą lietuvį?
- Nežinau, sūnau... Nežinau

Pasaulis, kuris supa mus

                 Planeta, kurioje aš gyvenu, atrodo vis labiau ir labiau nyksta. Ir kas dėl to kaltas??? Taip, taip, ta pati žmonija, kurios dalele sudarome ir mes. Kiekvieną dieną žmonės šiukšlina, teršia ar kitaip niokoja mūsų gyvenamąją planetą. Žmonės, įkuria įvairiausiais organizacijas, grupes, asociacijas saugoti gamtai, tačiau tai tik nepastebimai gelbėja ją nuo žalojančių veiksmų, ir prisidengusios reklamomis renka pinigus "sau į kišenę". Kasdien žmogus patiria šimtus, tūkstančius įvairiausių dalykų, nuo paprasčiausių kasdieninių susitikimų iki naujų nuotykių, kuriuos žmogus patiria dažnai, nepriklausomai nuo to ar jis to nori ar ne.
                Neseniai prisiminiau vieną pasakymą "Žmogus žmogui - vilkas". Ir manau taip, tai yra tiesa, yra begalės žmonių, kurie tik ir stengiasi pakenkti kitiems, kad jie jaustųsi blogai, būtų apšmeižti ir panašiai. Kiekvienas žmogus galvoja, jog jei apkalbės kitą asmenį, jį žemins, ignoruos, pasijus "kietesnis"? Ne, deja, jie labai klysta. Tokie žmonės yra nieko verti. Galiu pateikti tikrą situaciją iš mano gyvenimo.
 Man atsikėlus gyventi į Pravieniškes II, nieko nepažinojau, neskaitant savo giminių - pusbrolių. Laikui bėgant susipažinau su mamos bendradarbės sūnumi. Man tai buvo naujo gyvenimo pradžia, nes kai išvažiavau iš Kaišiadorių, truputį nuliūdau, kadangi ten palikau visus savo draugus. Todėl kai čia atvykau, man buvo būtina susirast žmonių, su kuriais galėčiau bendraut. Taigi, susipažinęs su naujuoju draugu, greit neteko laukt, kaip pažinau ir likusį šio kaimelio jaunimo grupę. Vienas žiauriausių dalykų buvo, jog ten kur aš gyvenu, nėra normalių merginų, su kuriomis būtų galima bendraut. Juolab, kad čia beveik visas jaunimas rūko. O aš kaip nerūkantis asmuo negaliu būti šalia rūkančiųjų.
              Bėgant laikui, sužinojau, jog Pravieniškių jaunimas turi susigalvoję savų žaidimų, kaip "lapsas" - labai panašus žaidimas į beisbolą, tačiau truputį kitokios taisyklės, "aštunkė| - reikia išstumti prabėgančius dalyvius iš rato (va taip ir gavau pravarde "Žvėris" :DD, po to, ten žaidžiamas žaidimas, kuris labai panašus į gaudynes, tik, kad šįkart gaudo ne vienas, o du žaidėjai visus kitus, kurie iš pradžių slepiasi, o pastebėti sprunka, kur tik akys užmato. Vienąkart bežaidžiant taip prasikirtau kairės kojos kelį į plytą, kai užkliuvau ir krisdamas pataikiau į plytą. Uuuuu... gerą savaitę mano kelis buvo sutinęs taip, jog net negalėjau sulenkti. tikra kančia buvo, kai negalėjau bėgioti. Bėgant antriems mano gyvenimo metams Pravieniškėse, pradėjau nesutarti su jais. Gal būtent todėl, kad nepritapau prie jų, nes jie "kitokie". Ir dabar man einant pro kaimelį jie bando atkreipti mano dėmesį, visaip šaukdami ar kviesdami. Jie galvoja, jog mane taip žemina ir aš bijau atsiliepti jiems :DD ...tačiau tai netiesa, kadangi aš tokiems tipo "kietiems" plikšiams (pamatytumėt, kaip jie galvas apsiskuto, žvengiau turbūt kokias 5 minutes, kai pamačiau nuotrauką, kur jie visi nusifotografavę - tragedija) nešvaistau savo laiko, tokie žmonės man tuščia vieta - aš paprasčiausiai juos ignoruoju. Ir šiaip, nemanau, jog iš jų kas nors gera išaugs, nes jau dabar matosi, kokiu keliu eina, jei net bendrauja su taip vadinamais "zekais" - kaliniais. Aš kaip nebendrauju, negaliu teigti, jog jie yra blogi, tačiau jie pateko į atvirąją-koloniją tikrai ne dėl gerų darbų.
              Per daugelį metų supratau, kokių klaidų padariau. Dabar jų nebekartoju ir stengiuosi išlikti savimi. Man nebesvarbi aplinkinių nuomonė, man svarbu, jog man patinka. Jeigu kiekvienas žmogus būtų toks, pasaulyje nebeliktų diskriminacijos ir kitokių patyčių. hmmm... dabar net susimąsčiau, ar mano mokykloje vis dar mokiniai patiria smurtą. Turbūt, kad taip, tik jis gal nėra toks aiškiai matomas. Iš vis, tyčiotis iš kito žmogaus yra silpnavališkumo parodymas, jog pats esi ne ką geresnis.

Varžybos ir jų rezultatai

Turiu aplankalą, kuriame kaupiu visų savo varžybų diplomus, numerius ir kitokį suvenyrą iš varžybų:
> 2004m. sveikatingumo savaitės estafečių dienos varžybų nugalėtojui. Diplomas
> 2006m. Sertifikatas, kuriuo pažymima, jog "aš" išlaikiau ir įvykdžiau kvalifikacinius egzaminus ir man suteikiamas KYU (pamiršo treneris įrašyt) kovos meno stiliuje (KARATE)
> 2009m 06 13 . I vieta neatlygintinos donorystės paramos taurėj laimėti. Kaunas (Pačios pirmosios bėgimo varžybos)
> 2010m vasario mėnesį berods. Bėgimas aplink Želvos ežerą. 13 vieta. Suginčiai Molėtai

> 2010 05 23 Vilties bėgimas. Bendroj įskaitoj 19 ir 6 vietoj savo amžiaus grupėj. Klaipėda
> 2010 10 22 Bėgimas "Algirdo Brazausko gimnazijos taurei" laimėti. 7 vieta. Kaišiadorys
> 2010 10 02 Bėgimas "Pakruojo dvaro takais" nepamenu
> 2011m. kovo mėn. Bėgimas "A. Kulviečio paminklui atminti" 17 vieta amžiaus grupėj
> 2011m balandis berods Kalvarijos bėgimas 8 vieta
> 2011 05 14 1 val. bėgimas "Sūduvos taurė" 6 vieta
> 2011 04 27 Lietuvos mokinių olimpinio festivalio... bla bla bla... lengvosios atletikos kroso estafetės varžybos 1 vieta. Rumšiškės
> 2011 05 05 Vilniaus atvirų gimnazijų kroso estafetinio bėgimo varžybos. 1 vieta Vilnius
> 2011 05 11 Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rajono vidurinių mokyklų ir gimnazijų lengvosios atletikos varžybos 1 vieta. Kaišiadorys
> 2011 05 22 Vilties bėgimas. 7 vieta savo amžiaus grupėj. Klaipėda
> 2011 06mėn Trakų vasara. 9 vieta amžiaus grupėj. Trakai
> 2011m Šiaulių čempionatas. Nieko nepamenu... :DDD
> 2011 06mėn Bėgimas "APLINK ELEKTRĖNŲ MARIAS" bėgau tik puse trasos 10km. nerandu rezultatų
> 2011 07 02. Bėgimas "Poetui Justinui Marcinkevičiui atminti" savo amžiaus vietoj 1 vieta. Birštonas - Prienai
> 2011 07mėn PD prie VRM ir Lietuvos Šaulių sąjungos sukarintoje vaikų vasaros stovykloje asmeninėje kliūčių ruožo rungtyje. 1 vieta Sakalinė-Tauragė
> 2011 07 16 Bėgimas "Aplink Žąslių ežerą" maždaug 5 vieta Žąsliai
> 2011 10 07 Bėgimas "Algirdo Brazausko gimnazijos taurei" laimėti. 4 vieta Kaišiadorys
> 2012 01 mėn. Naujametinis Kėdainių bėgimas. Bendroj įskaitoj 54 vieta. Buvau prastos formos
> 2012 03 11 Bėgimas "A.Kulviečio paminklui atminti" rezultatų dar nėra :/ bet tikrai ne prizininkas :D
> na va ir vakar vykusiose (2012 03 24) Adventure race aplink Rėkyvos ežerą. ,

Gali būt, kad kai kurių varžybų nepaminėjau, nes jose gavau atminimo medalius, o jų dabar jie ne su manim :)

Grįžtam

Keletas užuominų: straipsnis apie mano kaimą, kuriame gyvenu, apie gyvenimą, kuris sukasi aplink mus :)

Sport

                    Sport is very important in everyone's life. In own life, one of the mosts important things is moving. If we couldn't move, we would be like at tree, which only stands, grows and does nothing.
                    Athletics, parkour, running, karate, bushido, basketball these are what call sports. Every day we do some exercises, walk, jump through per obstacles, run big distances, and all sport are very healthy to us, because our hearth is getting stronger, our immunity can resist illnesses. In karate, bushido, mhuay-thai we learn how to fight. We increase stamina, strenght and that helps us to defence ourselves, if someone tries to attack us in the street at night. In conclusion, it is clear that without sport, we are like without hands

Svaigimas

Nori prajuokint Dievą? Papasakok jam apie savo ateities planus...

Naujos savaitės pradžiai.

          Na, štai už keletos valandų prasidės nauja savaitė, nauji patyrimai ir nusivylimai, tačiau aš jums linkiu nepasimesti įvairiose gyvenimo situacijose, stenkitės jas valdyti ir kontroliuoti pagal save:               

Ir šiai savaitei jums skiriu atominį muzkos užtaisą:

Merginoms!!!

     1910, 1920, 1930, 1940.... 1980, 1990, 2000... 2009, 2010, 2011 ir pagaliau 2012. Kaip greitai bėga metai, tie nesustabdomi metai :) keičiasi aplinka, gyvūnai, žmonės, ir ypač žmonės. Pažvelkim kartu į praeitį ir pamatytumėm kaip keitėsi mūsų elgesys, charakteris, požiūris į daugybę dalykų. Šiandien ištisai sėdėdamas ir beveik nieko neveikdamas pagalvojau sąrašiuką dalykų, kokios turėtų būti merginos. Na čia tik mano nuomonė, bet tą sąrašiuką skiriu merginoms, kurios...

•  nekelia pavydo scenų prie vaikinų, vakarėlio metu ar prie jo draugų; 
•  nelaukia savo išsvajotojo princo, nes pačios susiprotėja, jog tai bevaisis laukimas;
•  kurios nesiskudžia dėl to, kad neturi ką apsirengti, ir rengiasi belenkaip;
•  nepanikuoja nulūžus nagui;
•  nepradeda liet ašarų, kai pasakai grieščiau, ar atsikerti piktu balsu;
• nežiūri į vaikinų praeitį, o gyvena dabartimi ir kuria ateitį;
• turi savo nuomonę ir sako ją tvirtai;
• valgo tai, kas joms patinka ir nesvrabu kada ir kaip;
• nesvarbu ką pamanys kiti, dėl jos įpročių: sėdint autobuse, niūniuoti sau mėgstamą dainą;
• nesiekia pasikeisti dėl vaikinų, o būna tokios kokios ir yra;
• dėl kelių dėmėlių ant drabužių ar kitų apsirengimo detalių nebėga namo persirengti;
• pirma išklauso, tik tada reiškia savo nuomone;
• nesistengia meluoti ar nuslėpti dalykų susijusių su ja;
• daro viską, kas šauna į galvą, kad tik pralinksmintų;   

Nebūtinai tai man turi tikti, tačiau apskritai paėmiau ir padariau išvadą, jog merginos per smarkiai reguoja į daugumą dalykų, kai paprasčiausiai nepagalvoja, jog šalia esančiam vaikinui nė motais, kad nulūžo nagas ar truputį išsitepė mergina, juk ne suknelę mes mylime ar nagą, o merginą               

 Kur jūūūūūss!!???  nes jūs pačios nuostabiausios :)

Japonai užsibrėžė iki 2050-ųjų pastatyti liftą į kosmosą???

Štai kokią šiandien antraštę perskaičiau naujienų tinklalapyje 15min.lt. Tikrai dauguma žinome, kokie protingi, darbštus yra japonai. Jie kuria galingas mašinas, protingus robotus, super variklius ir dar daugybę super daikčiukų, kuriuos dar negreit pamatysim Lietvoje, bet kas galėjo pagalvoti, jog jie ims... ir sugalvos kurti liftą į kosmosą. Bet jūs pagalvokit?! ant kiek tai yra nerealu, kiek tai padėtų žmonijai žengti milžinišką žingsnį į priekį.

 Japonai šį planą vadina - realiu. Hmmm... kartais pagalvoji, koks optimistas turi būt, kad tai atrodytų įmanoma, ir šį kosminį keltuvą žada pastatyti per ateinančius 40 metų. Toks liftas, vienu metu galėtų kelti 30 žmonių, 200 km/h greičiu. Tai viena kelionė pirmyn užtruktų apie savaitę keliaujant 35 tūkst. km iki pirmosios stoties. Ten būtų išlaipinami, taip vadinamieji kosmoso turistai, o toliau kilti likusius ~ 60 tūkst. km. galėtų tik mokslininkai ir kiti tyrinėtojai. Tai maždaug ketvirtadalis atstumo iki mėnulio. Tačiau visa tai, kolkas tik brėžiniai ir teoriniai skaičiavimai. Kaip teigia mokslinių ir ekonominių naujienų tinklapis Ekonomika.lt, jog japonų korporacija "Obayashi" pasitelks daugiau nei 20 kartų už plieną stipresnę anglies nanovamzdelių technologiją, kurios pagalba galėtų nutiesti lifto šachtą, kuri driektųsi 96 000 km virš žemės paviršiaus. Pati pirma mano mintis buvo, jog tai velniškai didelis atstumas. Tokiam projektui įgyvendinti reikia milžiniškų investicijų, o žmonių, kurie norėtų finansuoti visą šitą reikalą, abejoju ar atsiras, nes jei kas nepavyktų..... UUUUU nuostoliai milžiniški ir bankrotas ligi gyvenimo galo. Na va, turputį pafilosofavau apie tuos, kurių protai mums nesuprantami.

Vasario 24-oji

               Na štai, praūžė, prabėgo dvyliktokų šimtadienis. Beliko skaičiuoti likusias 100-tą dienų iki vasaros, kuri prasidės lietuvių kalbos valstybiniu egzaminu. Kai kurie šios dienos labai laukia, kai kurie tiesiog nervinasi, nes vien žodis... egzaminas daug ką gąsdina, tačiau tereikia šiektiek neapsileist ir manau visi jį išlaikytų :)
               Vasario 24 dieną mūsų mokykloje įvyko taip ilgai lauktas dvyliktokų šimtadienis ir vienuoliktokų krikštynos. Oj buvo faina stebėt, kaip bjaurisi vienuoliktokai nuo negardžiosios košės

Kiek pamenu, jos sudėtį sudarė labai įvairūs indigridientai :DDD dėja, net ir dabar negaliu jų minėt :DD

Oj, buvo smagu














Žinot ką.... aš dar kai ką įdėjau, kai niekas nematė, ir manau tegu tai lieka paslaptyje

Kiek pamenu, prabuvau tik vienoj pamokoj, o į kitas ne nėjau :) nes buvo žymiai įdomiau bastytis su kitais ir daryt šeip nesmones. Keletą balionų papuošiau troll face'ais, truputį atšventėm

Linksmiausia turbūt buvo per pertraukas:
šokom











taškėmės















 trypčiojom

nu žodžiu, judėjom taip, kaip kas moka











darėm ir traukinukus ir šokom susibūrę į didelius ratus :) na, apibendrinus, galiu teigti, jog buvo

pati smagiausia akimirka, tai buvo vakaro dalis, joje juokėmės, stebėjomės ir tiesiog šypsojomės :) nes buvo dėl ko. Man žiauriai patiko draugų sukurtas šokis, ne kiekvienas taip sugalvotų

visą vakarą labiausiai laukiau vieno dalyko, kai pradės rodyti 12-okų namų darbų video :DDžiauriai buvo smagu, nes buvo ir tokių epizodų, kai nepasisekdavo ir dar jei juokingai nesigaudavo kas nors :D

 

o va čia Bloopers  :DDD linksmoji dalis (nepavykę kadrai)

Iki

Ištrūkimas!

Kai įjungiau šią dainą, pradėjau įsivaizduot save sėdintį kokiam krėsle, besisupuojantį, o šone manęs sukosi žaislas, kuris skleidė tuos garsus panašius į varpelių. Norėtųsi pajustį tą jausmą, kai atitrūksti nuo kūno, pajunti visišką euforiją, nieko nejunti, nei rūpesčių, kurie tave slegia, nei bėdų, kurios tave užgriūna kiekvienąkart kai bandai ką nors atlikt naudingo ne tik sau, bet ir kitiems.

Dabar dar keisčiau pradėjau elgtis :DD šiuo momentu ieškau muzikos, kuri skambėtų kuo šiurpiau... noriu paklausyt ir pažiūrėt kokius vaizdinius pradės man kurt vaizduotė :D o mano vaizduotė tikrai labai galinga, 2011 metų vasarą ėjau namo ( atostogavau pas mamos tėvus kaime ) ir buvau išėjęs pas pusbrolius, antros eilės. Pusbroliai gyveno Beižonyse, o mamos tėvai Klėriškėse. Tai pas juos šiektiek užsibuvau, ir pažiūrėjus į laikrodį, jog rodo puse dešimt ( maždaug ) atsisveikinau su jais ir išėjau namo. O iki namųųųų... 5-6 kilometrai, tai tikrai manęs neguodė. Jau buvo pradėję tempt. Pradėjo kilt vėjas. Kažkodėl nesijaučiau gerai ;D nes namo reikėjo eit keliu, kuris vedė pro miškus. Vėjas stiprėjo, taip sujudindamas medžius, jie treškėjo ir siūbavo, leisdami keistus garsus, o mano vaizduotė girdėdama tuos garsus, neleido man ramiai eit namo. Įsivaizdavau, jog po medžius ląksto kažkokie tai padarai, kažkas panašaus į vilkolakius, tik jie lakstė vien tik medžiais. Aš eidamas vis dairydavaus atgal ir žiūrėdavau ar niekas neseka iš paskos, atkreipdavau dėmesį į betkokį garsą ar sušmeižavusį objektą. Neištvėręs baimės, priėjau prie griovio ir atsilaužiau tokio storumo lazdyną, jog pilnai tilpo į delną suspausti. ( Aš į tą lazdą taip buvau tvirtai įsikibęs, jog kai grįžau, nebenorėjau jos paleist.... ;DDD ) Einant namo buvau sutikęs keletą šunų. Jie baisiai mane išgąsdino, kadangi išlindo tiesiai prieš nosį iš krūmų. Tada rimtai vos neprivariau į kelnes, galvojau jog dabar tai bus. Bet visa laimė, jog jie mane apėjo ir nubėgo link Beižonių, tačiau vistiek atsisukdavau atgal įsitikint, jog jų nebėra. Toliau traukiant link namų, įėjau giliau į mišką, visur švilpavo vėjas, keldamas gąsdinantį stūgavimą, ir kranksinčios varnos, sukeldamos daugiau išgąsčio. Visa laimė, jog mamos tėtis grįždinėjo iš pažįstamo, tai su juo ir parėjau, nes turbūt būčiau nebeiškentęs keliamų vaizduotės vaizdinių ir su ta lazda sau būčiau taip užsimojęs, jog prarasčiau sąmone ;DD Visą laiką, kol rašiau, ieškojau gąsdinančios muzikos ir man regis aš ją atradau, jei nepatingėsit, užsidėkit ausines ir įsijunkit apačioje esantį įrašą, ir paklausykit bent 5 minutes atsipalaiduodami. Ir žiūrėkit, kokius vaizdinius jums pateiks jūsų vaizduotė. Ir būtų labai įdomu, jei parašytumėt komentaruose ką matėt :)

o aš einu miegot ;) saldžių košmarų!!! mhuuuuaaaahaaaa

"Welcome to Facebook!!!"

O gal reiktų sakyti: "Welcome to the world full of shit???"  
Kiekvieną dieną prisijungi ir tikiesi rasti kažką įdomaus, sudominančio....

...o ten pasirodo pilna verkšlenančių, besiskundžančių, nepatenkintų ir kitaip nepaliaujamai besielgenčių žmonių maišatis. Atrodo noris paiimt ir garsiai užrėkt visiems: IN OFFFF!!!...

Tiesiog vemt verčia, kai ieškodamas ko nors įdomaus, turi skaityt visokį šlamštą.




Ilgiausias pasaulyje cigaras







Startuoja 15min.lt versijos....







Užvakar mirė daininkė Whitney Houston ( įgryso iki gyvo kaulo )







Tėvai pamatę savo dukros nuotraukas facebook.com tinklalapyje išvarė ją iš namų ( Mano nuomone, tai pats absurdiškiausias dalykas, kokį tegalėjau pamatyti šiandieną )




Būsena: Kai žvengti pradėjau :DDDDDD  (atsidarai nuorodą, o ten nei bėgt, nei rėkt. Kartais pagalvoji, kas per žmonės čia renkasi)









Žiauriai gera reklama apie Audi Quattro :)










Celerauto praneša: Mergaitės, radome berniuką youtube nuorodoje kuris nori sušokti Jums Valentino dienos proga (čia turbūt kraupiausias dalykas, kurį pamačiau pas save ant sienos)






Paspausk Patinka ir : ir aš su tavim būsiu susižadėjus savaite :)*  ( nors paiimk ir nusišauk. Jei taip ir toliau, tai manau, jog tuoj pradės atsirasdinėt ir tokios užklausos, kaip: Paspausk Patinka ir: ir leisiu tau padaryti su manim ką nori.   Verk noris pagalvojus, kas bus su mūsų vaikais) ( Vieną dalyką žinau tikrai, jog kompiuterio jie neturės iki 15-16metų)

Bet kita vertus myliu tokias užklausas: Paspausk patinka ir: pastatysiu tau alaus arba kebabą (Va tada tai pilnai sutinku, kad užklausos - geras dalykas) ;DD










Ši diena ypatinga tuo, kad šiandien švenčiamas Šv. Valentinas. Tačiau aš šios dienos nesureikšminu kaip ypatingos šventės, Gražu, kai tave pasveikina draugės, ir kai aš jas pasveikinu, bet...







kai tave pažymi ant nuotraukos.... tada jau pradeda nervint ištisi atnaujinimai, jog kažkas parašė komentarą, nu būtų pom, jei jų nerodytų, bet čia ištisai, ten toks ir toks pakomentavo jos nuotrauką..... :xxxx

"Parke"

            .... well I'm not paralyzed
           But, I seem to be struck by you
           I wanna make you move
           Because you're standing still....
Tai žodžiai iš dainos "Paralyzed", kurią atlieka Finger Eleven. Ši daina atspindi mane, dabartinį mano vidinį pasaulį, kuriame dabar tvyro tikras paralyžius dėl visko, dėl draugų, ateities, mano kurtų planų. Šiandien atradau savo sukurtą istoriją, kurią parašiau gal būdamas 10-12 metų. Tai istorija apie... gal geriau patys jūs paskaitykit :) jums bus įdomiau .......

                       Ruduo... Parke skraido pageltę lapai. Jie čeža po kojomis. Dažnai lyja.
       .... Netoli Jolantos namų buvo didelis parkas. Jolanta labai mėgo būti jame, žiūrėti, kaip margi, lug drugeliai lapai, leidžiasi žemyn. Jolanta buvo nepaprastai graži. Žydromis, lyg linai akimis, šviesiais, auskiniais plaukais. Akimis ji kažko ieškojo, bet ko galbūt ir pati nežinojo. Ji vis tikėjosi surasti savąjį. Ir štai jį surado, ko seniai ieškojo. Jolanta susidraugavo su vaikinu, vardu Salvis. Po pamokų kaip ir visuomet ji skubėjo namo. Staiga išgirdo, kad kažkas ją šaukia. Atsisukusi pamatė Salvį. Jis bėgo paskui ją:
         - Jolanta, aš visur tavęs ieškojau. Maniau, kad tu dar mokykloje, bet Lina su Vika pasakė, kad tu išėjai, nežinau, kiek dar būčiau tavęs ieškojęs.
         - Atleisk, o aš maniau, kad tu varžybose.
         - Na gerai, šiandien šeštadienis, tad nėra jokių varžybų. Gal norėtumei šiandien vakare su manim nueit į šokius?
         - Gerai!
Jie priėjo Jolantos namus ir išsiskyrė. Laikrodis mušė 21h. "keista, kodėl taip ilgai nesirodo Salvis" - mąstė Jolanta. Staiga - skambutis. Tarpduryje pasirodė Salvis.
         - Labas, atleisk, kad pavėlavau.
         - Na dabar jau galime eiti, - nušvito ji.
Linksma porelė nužingsniavo kultūros namų link. Salėje švelniai grojo muzika. Šis vakaras Jolantai pasirodė

nepaprastas. Visą vakarą Salvis šokdino tik ją. Po to palydėjo iki namų ir paprašė:
- Ateik rytoj į parką 22h vakaro.
- Gerai, būtinai ateisiu, - tarė ji.
Apsikabinę ir pabučiavus Jolantai skruostą, Salvis išėjo namo. Jolanta grįžus namo nuėjo į savo kambarį, tačiau nerado sau vietos. Ji labai džiaugėsi, kad pabuvo su Salviu.





Negalėdama nusiraminti, ji išėjo į balkoną. Gretimo namo balkone stovėjo vaikinas. Jolanta jį pažinojo, jo vardas buvo Paulis. Jis labai mėgo gėles. Paulis visuomet sėdėdavo balkone ir žiūrėdavo į Jolantos langus.
           " Ne, daugiau negaliu taip kentėt, aš būtinai turiu nueit pas ją ir pasakyti, kad be jos negaliu gyventi" - galvojo Paulis.
Atėjo 22h. Jolanta skuba į parką. Vakaras kažkoks ūkanotas, visur ir viskam abejingas...
           " Štai pagaliau ir Salvis. O dieve, ir dar išgėręs, jau net čia kvepia degtine." - persigandusi Jolanta mąstė  Šaltas prakaitas išpylė veidą.
           - Na, ko išbalai? kas tau? - prabilo jis
           - Nieko, neimk į galvą. - tarė Jolanta
           - Einam, ten toliau yra suolelis, pasėdėsim. pasakė Salvis.
Jie nuėjo toli į parko gilumą, bet suolelio nesimatė. Pagaliau jie sustojo prie storo, šakoto ąžuolo. Salvis apkabino merginą ir pradėjo aistringai glebesčiuoti, ji nesuprato kam jis taip daro. Staiga jis atstūmė Jolantą ir pažvelgė į ją viskame abejingu žvilgsniu. Netikėtai Jolanta pajuto stiprų smūgį į veidą. Ji susverdėjo ir krito į žolę:
           - Už ką, Salvi, už ką?! - šaukė mergina.
 Tačiau šis, pagautas įniršio nieko negirdėjo ir trenkė kumščiaisi kur pakliuvo.
            Paulis būtinai nutarė nueiti pas Jolantą pasisakyti, kad jį kankina svajos paie ją, o dovanų nešė puokštę ržių. Staiga išėjęs iš laiptinės į lauką, išgirdo triukšmą ir pilną išgąsčio merginos balsą. Nieko nelaukdamas jis nubėgo ten ir pamatė baisų reginį. Ant žemės gulėjo ta pati mergina, apie kurią jis svajojo. Jam to buvo perdaug:
           - Ach, tu niekše, tu beproti!!! - suriko Paulis ir smogė Salviui. Šis parkrito. Paulis pakėlė Jolantą ant rankų ir parnešė namo. Ji dabar suprato, kad tai tikras draugas. Ji, geriau atsipeikėjus, pasakė:
           - Pauli, rytoj mano gimtadienis, būtinai ateik.
           - Gerai, ateisiu,- tarė šis ir dar kiek pabuvojęs su Jolanta, išėjo namo.
Kitos dienos vakaras. Pats laikas pas Jolantą. Paulis nuskynė pačią gražiausią iš visų rožių ir išsiruošė. Laiptinėje, pas Jolantą, kelią pastojo 5 vaikinai:
           - Tai pagaliau susitikom, draugeli! - ironiškai nusišypsojęs tarė Salvis.
           - Ko tau reikia iš manęs? - ramiu balsu paklausė Paulis.
           - Štai ko!!! - suriko Salvis ir smogė Pauliui į veidą. Gintis prieš 5 buvo neįmanoma. Į jį pasipylė smūgiai. Vaikina, atlikę darbą, pasitraukė.
Iš kambario išbėgo linksmutė Jolanta. Ji nubėgo laiptais žemyn, tikėdamasi sutikti Paulį. Ir sutiko... Tik deja, ne tokį, kokio laukė. Ji pamatė Paulio rankose suspaustą raudoną rože. Jos spygliai buvo giliai įsmigę į odą. Iš delno veržėsi raudonas kraujas. Jolanta negalėjo pakęsti tokio vaizdo. Ji puolė Pauliui ant kaklo. Dusdama nuo ašarų glostė ir bučiavo jo atšaliusias lūpas ir veidą..... Po trijų dienų buvo laidotuvės. Karstas lėtai nuleidžiamas į duobę. Jolanta kelis kartus buvo nualpusi. Ant kapo ji padėjo pačias gražiausias gėles, kurias išaugino pats Paulis.
            Po keleto savaičių vyko Salvio teismas. Jis sutrikęs žvelgė į Jolantą kažkokiu bailiu, atleidimo maldaujančiu žvilgsniu. Jis tik dabar suprato savo klaidą. Jolanta paprašė žodžio...



 Šiame rašinyje gali būti klaidų, kadangi jų netaisiau arba pataisiau tik tas, kurios mano manymu buvo perdaug grubios. Tai istorija, kuri atspindi tikrą meile. Meile, kurią gali išskirti tik mirtis. Deja, šiais laikais, kaip žodis, kaip sąvoka "meilė" labai jau nuvalkiotas. Jis nebeteko prasmės, vartojamas beveik kaip žodis Labas. Jei jus gerbia, džiaukitės tuo, jei jums jaučia susižavėjimą, būkit pamaloninti, jei jums meile, niekad neatsukit nugaros ir neatsakykit į tai, nes jums tą patį gali padaryti kitas asmuo. Tad branginkit tuos, kurie yra šalia jūsų ir nepaleiskit, nes galbūt tik jie gali suteikti jums laimės, nušviesti kelią tamsoje... Branginkit ir mylėkit! ;)

Lietuviškumo dvasia

Lietuvių kalba, kaip ir kitos kalbos yra sunkios. Apskritai, tarkim, kokiam afrikiečiui ar kitos tautybės žmogui išmokti kitą, jam nežinomą kalbą yra be galo sunku, tačiau ne neįmanoma. Žinau du labai gerus pavyzdžius: neperseniausiai į mūsų mokyklą buvo atvykus psichologė Corrie Jankevičienė

.Tikrai amerikietė, gimusi ir užaugusi JAV, išmoko mūsų kalbą. Ir išmoko labai gerai. buvo keista, nes pirmąkart girdėjau gyvai žmogų, kalbantį su akcentu. Ji mūsų mokykloje kalbėjo apie stresą ir jo sukeltus padarinius mūsų sveikatai, jo atsiradimą. Man patiko jos paskaita, todėl likau ir antrą pamoką pasiklausyti jos. Nemažai sužinojau naujo, prisiminiau senas žinias apie mūsų emocijas.


Būčiau šiandien apie tai nerašęs, jei ne internete neseniai peržiūrėtas vaizdo įrašas:


tai dar vienas įrodymas, jog viskas įmanoma, jei iš tiesų norima ir turima valios tai padaryti. Žiūrint video, pradėjau mąstyt... mąstyt apie šitus žmones. Kodėl jie taip daro. Kodėl jiems Lietuva atrodo tokia nuostabi šalis, kai ji mums (daugeliui) atrodo varginga, mažai darbo galinti pasiūlyti šalelė.

Va kur menas - Housas skendentis vaistuose

Katik benaršydamas internete atradau man gražiausią piešinį. Žmogaus talentas, kuris nupiešė šį paveikslą, stulbinantis ir nekeliantis abejonių. Kadangi pats žiūriu M.D HOUSE, tai ir patraukė mano dėmesį

Mūsų akys - mūsų sielos veidrodis

Žmonės sako, jog mūsų akys pasako daugiau, nei mes įsivaizduojame. Šios įkeltos nuotraukos buvo padarytos - mikroskopinės fotografijos būdu.
Atrodo nerealiai!!!

Aš

Taip, kaip aš matau save:





















Taip, kaip mane mato mano draugai:





















Ir kaip mane mato mama:

Tas klausimas: ar turi merginą?

Totaliai, forever alone. Tokiais atvejais, kai kas pasidomi ar nesi niekam įsipareigojęs, arba tiesiai šviesiai paklausia ar turi merginą:  

Mantai, prie lentos!!!

Kad jau birželio 1-oji ne už kalnų ir toji diena bus mums lemianti tai ir taip aišku, kadangi nuo jos priklausys likusi vasara. Birželio 1-oji, tai diena kai visi Lietuvos mokiniai laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (man shakes), jis yra privalomas, nes be jo negautumėm brandos atestato, bet išvis norint jį gaut reikia laikyt du mažiausiai, o tai vėl sukelia tam papildomą problemą. Kalbant apie pamokas, jų turiu daug ir keletą nemėgstamų.

Pirmoj vietoj matematika, nes:
 - matematikoj esu bukagalvis
 - mokytoja pakankamai gerai neiššaiškina temų

Ir tik taip girdi, kad prie lentos kviečia tave :o ir jautiesi
tarsi prasmegęs... ir visa klasė į tave tik taip:

 ...o tu toks sėdi nekaltas, nieko nesuprantantis:

ir galvoji: shit, aš čia nieko nemoku. Ir visi juoksis.

Antroj vietoj istorija, nes:
 - ji užknisa
 - kontroliniams perdaug info reik išmokt
Jos pamokos būna sunkios ir nuobodžios, bet prasklaido bet kokį miegą, nes kažkada čia sėdėjau ir tik:

 kad prišoks su savo klausimais apie tą ar aną, tai spėk atsilaikyt

Ji, kaip mokytoja labai keista:

Daugiau nemėgstsmų lyg ir neturiu, kadangi visos kitos daug normalesnės....

tarp mėgstamiausių pamokų, puikuojasi:

pirmoj vietoj lietuvių kalba, nes:
 - nes turiu neblogą galvą rašant kokius rašinius, interpretacijas tik deja, nemoku tinkamai išdėstyt savo minčių
 - per ją dažniausiai miegu

pamenu paskutinį kartą, kai miegojau per lietuvių. kalbėjo regis apie egzaminus ir eilinį kartą skaitė mums moralus... ir man buvo be galo nuobodu:

dažniausiai būna, kad po truputį užsnūstu, bet būna žiauriai kai greit:

tada nors mirk iš juoko, kai staigia dar ir atsibundu, tada sudreba visas stalas  :DDD

Šeip kartais pagalvojus, bus gaila pabaigti ir išeiti iš mokyklos, joje paliekant ir skaudžius ir linksmus prisiminimus, juk čia praleidom net 12 metų. Bet pagalvojus, ar norėčiau čia sugrįžti:

Taigi, o moksleiviams linkiu (kurie čia dar bus ilgus metelius), kad jūs ir patirtumėte visus šiuos jausmus. Nes be jų…. prisiminimai apie mokyklą būtų tušti ir nykūs :)