Sport is very important in everyone's life. In own life, one of the mosts important things is moving. If we couldn't move, we would be like at tree, which only stands, grows and does nothing. Athletics, parkour, running, karate, bushido, basketball these are what call sports. Every day we do some exercises, walk, jump through per obstacles, run big distances, and all sport are very healthy to us, because our hearth is getting stronger, our immunity can resist illnesses. In karate, bushido, mhuay-thai we learn how to fight. We increase stamina, strenght and that helps us to defence ourselves, if someone tries to attack us in the street at night. In conclusion, it is clear that without sport, we are like without hands
Na, štai už keletos valandų prasidės nauja savaitė, nauji patyrimai ir nusivylimai, tačiau aš jums linkiu nepasimesti įvairiose gyvenimo situacijose, stenkitės jas valdyti ir kontroliuoti pagal save:
Ir šiai savaitei jums skiriu atominį muzkos užtaisą:
1910, 1920, 1930, 1940.... 1980, 1990, 2000... 2009, 2010, 2011 ir pagaliau 2012. Kaip greitai bėga metai, tie nesustabdomi metai :) keičiasi aplinka, gyvūnai, žmonės, ir ypač žmonės. Pažvelkim kartu į praeitį ir pamatytumėm kaip keitėsi mūsų elgesys, charakteris, požiūris į daugybę dalykų. Šiandien ištisai sėdėdamas ir beveik nieko neveikdamas pagalvojau sąrašiuką dalykų, kokios turėtų būti merginos. Na čia tik mano nuomonė, bet tą sąrašiuką skiriu merginoms, kurios...
nekelia pavydo scenų prie vaikinų, vakarėlio metu ar prie jo draugų;
nelaukia savo išsvajotojo princo, nes pačios susiprotėja, jog tai bevaisis laukimas;
kurios nesiskudžia dėl to, kad neturi ką apsirengti, ir rengiasi belenkaip;
nepanikuoja nulūžus nagui;
nepradeda liet ašarų, kai pasakai grieščiau, ar atsikerti piktu balsu;
nežiūri į vaikinų praeitį, o gyvena dabartimi ir kuria ateitį;
turi savo nuomonę ir sako ją tvirtai;
valgo tai, kas joms patinka ir nesvrabu kada ir kaip;
nesvarbu ką pamanys kiti, dėl jos įpročių: sėdint autobuse, niūniuoti sau mėgstamą dainą;
nesiekia pasikeisti dėl vaikinų, o būna tokios kokios ir yra;
dėl kelių dėmėlių ant drabužių ar kitų apsirengimo detalių nebėga namo persirengti;
pirma išklauso, tik tada reiškia savo nuomone;
nesistengia meluoti ar nuslėpti dalykų susijusių su ja;
daro viską, kas šauna į galvą, kad tik pralinksmintų;
Nebūtinai tai man turi tikti, tačiau apskritai paėmiau ir padariau išvadą, jog merginos per smarkiai reguoja į daugumą dalykų, kai paprasčiausiai nepagalvoja, jog šalia esančiam vaikinui nė motais, kad nulūžo nagas ar truputį išsitepė mergina, juk ne suknelę mes mylime ar nagą, o merginą
Kur jūūūūūss!!??? nes jūs pačios nuostabiausios :)
Štai kokią šiandien antraštę perskaičiau naujienų tinklalapyje 15min.lt. Tikrai dauguma žinome, kokie protingi, darbštus yra japonai. Jie kuria galingas mašinas, protingus robotus, super variklius ir dar daugybę super daikčiukų, kuriuos dar negreit pamatysim Lietvoje, bet kas galėjo pagalvoti, jog jie ims... ir sugalvos kurti liftą į kosmosą. Bet jūs pagalvokit?! ant kiek tai yra nerealu, kiek tai padėtų žmonijai žengti milžinišką žingsnį į priekį.
Japonai šį planą vadina - realiu. Hmmm... kartais pagalvoji, koks optimistas turi būt, kad tai atrodytų įmanoma, ir šį kosminį keltuvą žada pastatyti per ateinančius 40 metų. Toks liftas, vienu metu galėtų kelti 30 žmonių, 200 km/h greičiu. Tai viena kelionė pirmyn užtruktų apie savaitę keliaujant 35 tūkst. km iki pirmosios stoties. Ten būtų išlaipinami, taip vadinamieji kosmoso turistai, o toliau kilti likusius ~ 60 tūkst. km. galėtų tik mokslininkai ir kiti tyrinėtojai. Tai maždaug ketvirtadalis atstumo iki mėnulio. Tačiau visa tai, kolkas tik brėžiniai ir teoriniai skaičiavimai. Kaip teigia mokslinių ir ekonominių naujienų tinklapis Ekonomika.lt, jog japonų korporacija "Obayashi" pasitelks daugiau nei 20 kartų už plieną stipresnę anglies nanovamzdelių technologiją, kurios pagalba galėtų nutiesti lifto šachtą, kuri driektųsi 96 000 km virš žemės paviršiaus. Pati pirma mano mintis buvo, jog tai velniškai didelis atstumas. Tokiam projektui įgyvendinti reikia milžiniškų investicijų, o žmonių, kurie norėtų finansuoti visą šitą reikalą, abejoju ar atsiras, nes jei kas nepavyktų..... UUUUU nuostoliai milžiniški ir bankrotas ligi gyvenimo galo. Na va, turputį pafilosofavau apie tuos, kurių protai mums nesuprantami.
Na štai, praūžė, prabėgo dvyliktokų šimtadienis. Beliko skaičiuoti likusias 100-tą dienų iki vasaros, kuri prasidės lietuvių kalbos valstybiniu egzaminu. Kai kurie šios dienos labai laukia, kai kurie tiesiog nervinasi, nes vien žodis... egzaminas daug ką gąsdina, tačiau tereikia šiektiek neapsileist ir manau visi jį išlaikytų :)
Vasario 24 dieną mūsų mokykloje įvyko taip ilgai lauktas dvyliktokų šimtadienis ir vienuoliktokų krikštynos. Oj buvo faina stebėt, kaip bjaurisi vienuoliktokai nuo negardžiosios košės
Kiek pamenu, jos sudėtį sudarė labai įvairūs indigridientai :DDD dėja, net ir dabar negaliu jų minėt :DD
Oj, buvo smagu
Žinot ką.... aš dar kai ką įdėjau, kai niekas nematė, ir manau tegu tai lieka paslaptyje
Kiek pamenu, prabuvau tik vienoj pamokoj, o į kitas ne nėjau :) nes buvo žymiai įdomiau bastytis su kitais ir daryt šeip nesmones. Keletą balionų papuošiau troll face'ais, truputį atšventėm
Linksmiausia turbūt buvo per pertraukas:
šokom
taškėmės
trypčiojom
nu žodžiu, judėjom taip, kaip kas moka
darėm ir traukinukus ir šokom susibūrę į didelius ratus :) na, apibendrinus, galiu teigti, jog buvo
pati smagiausia akimirka, tai buvo vakaro dalis, joje juokėmės, stebėjomės ir tiesiog šypsojomės :) nes buvo dėl ko. Man žiauriai patiko draugų sukurtas šokis, ne kiekvienas taip sugalvotų
visą vakarą labiausiai laukiau vieno dalyko, kai pradės rodyti 12-okų namų darbų video :DDžiauriai buvo smagu, nes buvo ir tokių epizodų, kai nepasisekdavo ir dar jei juokingai nesigaudavo kas nors :D
o va čia Bloopers :DDD linksmoji dalis (nepavykę kadrai)
Kai įjungiau šią dainą, pradėjau įsivaizduot save sėdintį kokiam krėsle, besisupuojantį, o šone manęs sukosi žaislas, kuris skleidė tuos garsus panašius į varpelių. Norėtųsi pajustį tą jausmą, kai atitrūksti nuo kūno, pajunti visišką euforiją, nieko nejunti, nei rūpesčių, kurie tave slegia, nei bėdų, kurios tave užgriūna kiekvienąkart kai bandai ką nors atlikt naudingo ne tik sau, bet ir kitiems.
Dabar dar keisčiau pradėjau elgtis :DD šiuo momentu ieškau muzikos, kuri skambėtų kuo šiurpiau... noriu paklausyt ir pažiūrėt kokius vaizdinius pradės man kurt vaizduotė :D o mano vaizduotė tikrai labai galinga, 2011 metų vasarą ėjau namo ( atostogavau pas mamos tėvus kaime ) ir buvau išėjęs pas pusbrolius, antros eilės. Pusbroliai gyveno Beižonyse, o mamos tėvai Klėriškėse. Tai pas juos šiektiek užsibuvau, ir pažiūrėjus į laikrodį, jog rodo puse dešimt ( maždaug ) atsisveikinau su jais ir išėjau namo. O iki namųųųų... 5-6 kilometrai, tai tikrai manęs neguodė. Jau buvo pradėję tempt. Pradėjo kilt vėjas. Kažkodėl nesijaučiau gerai ;D nes namo reikėjo eit keliu, kuris vedė pro miškus. Vėjas stiprėjo, taip sujudindamas medžius, jie treškėjo ir siūbavo, leisdami keistus garsus, o mano vaizduotė girdėdama tuos garsus, neleido man ramiai eit namo. Įsivaizdavau, jog po medžius ląksto kažkokie tai padarai, kažkas panašaus į vilkolakius, tik jie lakstė vien tik medžiais. Aš eidamas vis dairydavaus atgal ir žiūrėdavau ar niekas neseka iš paskos, atkreipdavau dėmesį į betkokį garsą ar sušmeižavusį objektą. Neištvėręs baimės, priėjau prie griovio ir atsilaužiau tokio storumo lazdyną, jog pilnai tilpo į delną suspausti. ( Aš į tą lazdą taip buvau tvirtai įsikibęs, jog kai grįžau, nebenorėjau jos paleist.... ;DDD ) Einant namo buvau sutikęs keletą šunų. Jie baisiai mane išgąsdino, kadangi išlindo tiesiai prieš nosį iš krūmų. Tada rimtai vos neprivariau į kelnes, galvojau jog dabar tai bus. Bet visa laimė, jog jie mane apėjo ir nubėgo link Beižonių, tačiau vistiek atsisukdavau atgal įsitikint, jog jų nebėra. Toliau traukiant link namų, įėjau giliau į mišką, visur švilpavo vėjas, keldamas gąsdinantį stūgavimą, ir kranksinčios varnos, sukeldamos daugiau išgąsčio. Visa laimė, jog mamos tėtis grįždinėjo iš pažįstamo, tai su juo ir parėjau, nes turbūt būčiau nebeiškentęs keliamų vaizduotės vaizdinių ir su ta lazda sau būčiau taip užsimojęs, jog prarasčiau sąmone ;DD Visą laiką, kol rašiau, ieškojau gąsdinančios muzikos ir man regis aš ją atradau, jei nepatingėsit, užsidėkit ausines ir įsijunkit apačioje esantį įrašą, ir paklausykit bent 5 minutes atsipalaiduodami. Ir žiūrėkit, kokius vaizdinius jums pateiks jūsų vaizduotė. Ir būtų labai įdomu, jei parašytumėt komentaruose ką matėt :)
o aš einu miegot ;) saldžių košmarų!!! mhuuuuaaaahaaaa
