Gyvek taip, kad po to nesigailėtum

Gyvek taip, kad po to nesigailėtum
Žmonės - keisti padarai, elgiasi kitaip, nei sako, nori.

2012 m. birželio 11 d., pirmadienis

Tragiška diena!!!

Pamenu vieną tragišką dieną, lėkte lekiu į krautuvėlę, papuoštą visokiausių spalvų kryngeliais, nusipirkti kokio nors kefyro ir keturgubą dozę šokolado (juk minėjau "Tragiška diena") ir pašiurpsta oda. Ne, ne dėl to, kad prie atpigintų agurkėlių neįmanoma prasibrauti, nes bobutės jau nuo pat ryto tykojo iš už kampo ir dabar apspitusios viską šluoja, nors nuo šio vaizdo, širdžiai mieliau nepasidaro, bet visur, pakartoju VISUR, mirguliuoja rūžavai raudonos obuolio formos iškabos, prekės ir šiaip visokie pūkuoti, gauruoti ir "mylintys" pacackai. Galvoje suknibžda mintis: Mają velnias, apsimesiu, kad nieko čia naujo ir nematyto, ir užsimaskavęs ramiu veido žvilgsniu, sėlinu prie to prakeiktojo kefyro, nuo kurio man visad paleidžia vidurius. Tik visų pirma reikia prasmukti pro gynybą - bobučių legioną.
              Šiaip ne taip, po nemenkų pastangų ir kelių naujų mėlynių, po akimis, drybsau prie kefyro ir negaliu išsirinkti. Išknisau gal tris lentynas, ieškodamas savo mėgstamiausio, kuris neturėtų akcijos štampo - saulutės. Pradedu atidžiai studijuoti kainas, jau atrodo pasiekiau savo mąstymo kulminaciją (net galvą paskaudo) ir pačiupęs alternatyviausią variantą iškiliai kinkuoju (nes šiais laikais tik parduotuvėse, pažymėtose įvairiausiais kryngeliais, gali parodyti save) į traumatologinį skyrių. Jau regis matau užrašą - šokoladas. Įkeliu savo koją į savo mažąją skausmo ir pagiežos laboratoriją ir akys sustangrėja! " - Kad mane kur galas!?! " - Te-išspaudžiu šiuos žodžius. Šokoladas ir tas negali apsieiti be kažkokių. neaiškios kilmės, aliejinių metaforų... Tiek to, nutariau pasiaukoti visuotinei šyzai ir pagriebęs keletą šokolado plytelių nusprendžiau užbaigti savo Odisėją, kuri daugiau mažiau naudinga. Slinkdamas link kasos, dar spėju pamąstyti: Kodėl akcinių lipdukų neklijuoja ant kefyro? Bet ši mintis nupurto ir pagalvoju, kad taip tik geriau man, tokiam, biednam ir atsilikusiam nuo mados, eiliniam vartotojui. Tik vieno vis nesuprantu, na kodėl reikia teršti tokį šventą daiktą kaip šokoladas?

Saugokim!!!


- Tėti, kodėl mes gyvenam Amerikoj, o ne Lietuvoj? - klausia sūnus
- Sūnau... tokios šalies kaip Lietuva, senai nebeliko. - pažvelgęs pro langą, taria tėvas

- O dėl ko neliko? - savo nerūpestingu žvilgsniu pažvelgęs į tėvą paklausė sūnus
- Neliko dėl mūsų neatsargumo, dėl mūsų vartojamos kalbos, žodžių. Mes ją sunaikinom vartodami barbarizmus ir anglicizmus.
- Tėti, kaip manai, ar dar kada sutiksim tikrą lietuvį?
- Nežinau, sūnau... Nežinau

2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Pasaulis, kuris supa mus




















                 Planeta, kurioje aš gyvenu, atrodo vis labiau ir labiau nyksta. Ir kas dėl to kaltas??? Taip, taip, ta pati žmonija, kurios dalele sudarome ir mes. Kiekvieną dieną žmonės šiukšlina, teršia ar kitaip niokoja mūsų gyvenamąją planetą. Žmonės, įkuria įvairiausiais organizacijas, grupes, asociacijas saugoti gamtai, tačiau tai tik nepastebimai gelbėja ją nuo žalojančių veiksmų, ir prisidengusios reklamomis renka pinigus "sau į kišenę". Kasdien žmogus patiria šimtus, tūkstančius įvairiausių dalykų, nuo paprasčiausių kasdieninių susitikimų iki naujų nuotykių, kuriuos žmogus patiria dažnai, nepriklausomai nuo to ar jis to nori ar ne.
                Neseniai prisiminiau vieną pasakymą "Žmogus žmogui - vilkas". Ir manau taip, tai yra tiesa, yra begalės žmonių, kurie tik ir stengiasi pakenkti kitiems, kad jie jaustųsi blogai, būtų apšmeižti ir panašiai. Kiekvienas žmogus galvoja, jog jei apkalbės kitą asmenį, jį žemins, ignoruos, pasijus "kietesnis"? Ne, deja, jie labai klysta. Tokie žmonės yra nieko verti. Galiu pateikti tikrą situaciją iš mano gyvenimo.
 Man atsikėlus gyventi į Pravieniškes II, nieko nepažinojau, neskaitant savo giminių - pusbrolių. Laikui bėgant susipažinau su mamos bendradarbės sūnumi. Man tai buvo naujo gyvenimo pradžia, nes kai išvažiavau iš Kaišiadorių, truputį nuliūdau, kadangi ten palikau visus savo draugus. Todėl kai čia atvykau, man buvo būtina susirast žmonių, su kuriais galėčiau bendraut. Taigi, susipažinęs su naujuoju draugu, greit neteko laukt, kaip pažinau ir likusį šio kaimelio jaunimo grupę. Vienas žiauriausių dalykų buvo, jog ten kur aš gyvenu, nėra normalių merginų, su kuriomis būtų galima bendraut. Juolab, kad čia beveik visas jaunimas rūko. O aš kaip nerūkantis asmuo negaliu būti šalia rūkančiųjų.
              Bėgant laikui, sužinojau, jog Pravieniškių jaunimas turi susigalvoję savų žaidimų, kaip "lapsas" - labai panašus žaidimas į beisbolą, tačiau truputį kitokios taisyklės, "aštunkė| - reikia išstumti prabėgančius dalyvius iš rato (va taip ir gavau pravarde "Žvėris" :DD, po to, ten žaidžiamas žaidimas, kuris labai panašus į gaudynes, tik, kad šįkart gaudo ne vienas, o du žaidėjai visus kitus, kurie iš pradžių slepiasi, o pastebėti sprunka, kur tik akys užmato. Vienąkart bežaidžiant taip prasikirtau kairės kojos kelį į plytą, kai užkliuvau ir krisdamas pataikiau į plytą. Uuuuu... gerą savaitę mano kelis buvo sutinęs taip, jog net negalėjau sulenkti. tikra kančia buvo, kai negalėjau bėgioti. Bėgant antriems mano gyvenimo metams Pravieniškėse, pradėjau nesutarti su jais. Gal būtent todėl, kad nepritapau prie jų, nes jie "kitokie". Ir dabar man einant pro kaimelį jie bando atkreipti mano dėmesį, visaip šaukdami ar kviesdami. Jie galvoja, jog mane taip žemina ir aš bijau atsiliepti jiems :DD ...tačiau tai netiesa, kadangi aš tokiems tipo "kietiems" plikšiams (pamatytumėt, kaip jie galvas apsiskuto, žvengiau turbūt kokias 5 minutes, kai pamačiau nuotrauką, kur jie visi nusifotografavę - tragedija) nešvaistau savo laiko, tokie žmonės man tuščia vieta - aš paprasčiausiai juos ignoruoju. Ir šiaip, nemanau, jog iš jų kas nors gera išaugs, nes jau dabar matosi, kokiu keliu eina, jei net bendrauja su taip vadinamais "zekais" - kaliniais. Aš kaip nebendrauju, negaliu teigti, jog jie yra blogi, tačiau jie pateko į atvirąją-koloniją tikrai ne dėl gerų darbų.
              Per daugelį metų supratau, kokių klaidų padariau. Dabar jų nebekartoju ir stengiuosi išlikti savimi. Man nebesvarbi aplinkinių nuomonė, man svarbu, jog man patinka. Jeigu kiekvienas žmogus būtų toks, pasaulyje nebeliktų diskriminacijos ir kitokių patyčių. hmmm... dabar net susimąsčiau, ar mano mokykloje vis dar mokiniai patiria smurtą. Turbūt, kad taip, tik jis gal nėra toks aiškiai matomas. Iš vis, tyčiotis iš kito žmogaus yra silpnavališkumo parodymas, jog pats esi ne ką geresnis.

2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Varžybos ir jų rezultatai

Turiu aplankalą, kuriame kaupiu visų savo varžybų diplomus, numerius ir kitokį suvenyrą iš varžybų:
> 2004m. sveikatingumo savaitės estafečių dienos varžybų nugalėtojui. Diplomas
> 2006m. Sertifikatas, kuriuo pažymima, jog "aš" išlaikiau ir įvykdžiau kvalifikacinius egzaminus ir man suteikiamas KYU (pamiršo treneris įrašyt) kovos meno stiliuje (KARATE)
> 2009m 06 13 . I vieta neatlygintinos donorystės paramos taurėj laimėti. Kaunas (Pačios pirmosios bėgimo varžybos)
> 2010m vasario mėnesį berods. Bėgimas aplink Želvos ežerą. 13 vieta. Suginčiai Molėtai

> 2010 05 23 Vilties bėgimas. Bendroj įskaitoj 19 ir 6 vietoj savo amžiaus grupėj. Klaipėda
> 2010 10 22 Bėgimas "Algirdo Brazausko gimnazijos taurei" laimėti. 7 vieta. Kaišiadorys
> 2010 10 02 Bėgimas "Pakruojo dvaro takais" nepamenu
> 2011m. kovo mėn. Bėgimas "A. Kulviečio paminklui atminti" 17 vieta amžiaus grupėj
> 2011m balandis berods Kalvarijos bėgimas 8 vieta
> 2011 05 14 1 val. bėgimas "Sūduvos taurė" 6 vieta
> 2011 04 27 Lietuvos mokinių olimpinio festivalio... bla bla bla... lengvosios atletikos kroso estafetės varžybos 1 vieta. Rumšiškės
> 2011 05 05 Vilniaus atvirų gimnazijų kroso estafetinio bėgimo varžybos. 1 vieta Vilnius
> 2011 05 11 Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rajono vidurinių mokyklų ir gimnazijų lengvosios atletikos varžybos 1 vieta. Kaišiadorys
> 2011 05 22 Vilties bėgimas. 7 vieta savo amžiaus grupėj. Klaipėda
> 2011 06mėn Trakų vasara. 9 vieta amžiaus grupėj. Trakai
> 2011m Šiaulių čempionatas. Nieko nepamenu... :DDD
> 2011 06mėn Bėgimas "APLINK ELEKTRĖNŲ MARIAS" bėgau tik puse trasos 10km. nerandu rezultatų
> 2011 07 02. Bėgimas "Poetui Justinui Marcinkevičiui atminti" savo amžiaus vietoj 1 vieta. Birštonas - Prienai
> 2011 07mėn PD prie VRM ir Lietuvos Šaulių sąjungos sukarintoje vaikų vasaros stovykloje asmeninėje kliūčių ruožo rungtyje. 1 vieta Sakalinė-Tauragė
> 2011 07 16 Bėgimas "Aplink Žąslių ežerą" maždaug 5 vieta Žąsliai
> 2011 10 07 Bėgimas "Algirdo Brazausko gimnazijos taurei" laimėti. 4 vieta Kaišiadorys
> 2012 01 mėn. Naujametinis Kėdainių bėgimas. Bendroj įskaitoj 54 vieta. Buvau prastos formos
> 2012 03 11 Bėgimas "A.Kulviečio paminklui atminti" rezultatų dar nėra :/ bet tikrai ne prizininkas :D
> na va ir vakar vykusiose (2012 03 24) Adventure race aplink Rėkyvos ežerą. ,

Gali būt, kad kai kurių varžybų nepaminėjau, nes jose gavau atminimo medalius, o jų dabar jie ne su manim :)

2012 m. gegužės 1 d., antradienis

Grįžtam

Keletas užuominų: straipsnis apie mano kaimą, kuriame gyvenu, apie gyvenimą, kuris sukasi aplink mus :)

2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Sport

                    Sport is very important in everyone's life. In own life, one of the mosts important things is moving. If we couldn't move, we would be like at tree, which only stands, grows and does nothing.
                    Athletics, parkour, running, karate, bushido, basketball these are what call sports. Every day we do some exercises, walk, jump through per obstacles, run big distances, and all sport are very healthy to us, because our hearth is getting stronger, our immunity can resist illnesses. In karate, bushido, mhuay-thai we learn how to fight. We increase stamina, strenght and that helps us to defence ourselves, if someone tries to attack us in the street at night. In conclusion, it is clear that without sport, we are like without hands

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis