Šiąnakt :)

                    Na ką draugai, šiąnakt įžengsiu į pilnamečių pasaulį 02:05val (tada aš gimiau). Keista, atrodo lyg būčiau dar nieko įdomaus nenuveikęs. Nuo mano gimimo praėjo 18 metų ir tiesa pasakius, beveik nieko gero nenuveikiau, tačiau kaip žmogus esu padaręs daugybę klaidų, dėl kurių anksčiau gailėjaus, tačiau nebekartodavau jų. Dabar klausau Aerosmith - I don't wanna miss a thing, ir mąsta apie praietį, kokia ji trumpa buvo. Pats seniausiais įvykis, kurį pamenu, tai kai buvau trejų metų. Pamenu mes su tėčiu važiavom kažkur (dar turėjaom VAZ 2101 žalios spalvos) ir baigėsi benzinas, nei pirmyn, nei atgal, o dar jis buvo girtas :D tai paėmė ir užigo prie vairo, o aš ką, laukiau dairiausi, ir po geros valandos atvažiavo mamos sesers vyras su Moskvic 408 atrodo, juodos dar spalvos :). Apskritai mano gyvenimas gal kai kuriems ir atrodytų įdomus, tačiau man asmeniškai truputį gėda dėl praeities, nes būdamas mažesnis tyčiojaus iš kai kurių žmonių, pats to nesuprasdamas, jog gali iš manęs tyčiotis. Kad ir kaip bebūtų - mes juk buvome vaikai, mažai mąstantys, neatsakantys dar už savo poelgius. Nesaugojom ką turėjom, laužėm, gadinom, o dabar greičiausiai gailimės. Pamenu dar tą vakarą, kai mama su tėčiu kalbėjo apie darželį, kad mane reikia leisti ten eiti. Taip, tai tikrai neįtikėtina, kad įmanoma atsiminti būnant 3-4 metų amžiaus, tačiau aš atsimenu. Pamenu daug įvykių. Metams bėgant pradėjau smarkiai keistis, ne tik išore, bet ir vidumi. Pasikeitė mano mąstymas apie pasaulį, žmones, poelgius - apskritai apie viską. Pradėjau daugiau domėtis naujovėmis, žiniomis iš pasaulio ar šeip įdomiais faktais, kurie nebūtų įdomūs mano draugams :) Nuo 7 klasės pradėjau klausyt bet kokią muziką, dažniausiai tai būdavo roko stiliaus, išmokau gražiai rašyti, tačiau niekaip neišmokau lėčiau skaityti :D Pradinėse klasėse svajojau tapti gaisrininku, tačiau taip tik ir liks svajone. Dabar sieksiu rimtesnių tikslų. Su viltimi, žiūriu į ateitį ir esu pasiryžęs kovoti su visais sunkumais, pasitaikiusiais mano kelyje. Man nėra svarbu pinigai, šlovė, garbė - visa tai atneša tik skausmą, neapykantą ir šmeižtą. Jei kas paklaustų, koks mano gyvenimo tikslas,  tai greičiausiai atsakyčiau, jog noriu gyvent ramų, gražų gyvenimą ^_^ Na turbūt pasiliksiu kitam kartui ką nors papasakot, tad sakau ate vaikystę, pasiilgsiu visų akimirkų su draugais, šeima, visad prisiminsiu, jog gyventi gera, kai turi draugų, nes tik su jais mes galime nuveikti labai daug :)