Gyvek taip, kad po to nesigailėtum

Gyvek taip, kad po to nesigailėtum
Žmonės - keisti padarai, elgiasi kitaip, nei sako, nori.

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Tiems, kuriems tu tikrai rūpi, o gal jie tik taip sako???

Just take a rest on grass, watch in the sky, and think about your best friends, who would help you every minute if you ask some help. Just think about them who are worth your time, your love, your smile, because about us, full people who just using us like toys...
              Štai ką šiandien parašiau tinklalapyje "facebook". Tai žodžiai, kuriuos parašiau net negalvodamas. Tai žodžiai, kurie verčia susimąstyti apie tuos, kurie tau yra svarbūs ir kuriems tu esi svarbus. Yra vienas labai geras posakis: "Tikrą draugą - nelaimėje pažinsi". Na, o aš neabėjodamas galiu teigti, jog turiu kelis geriausius draugus ir drauge:  A, E, R. Su jais visad linksma būna, ypač su E :DD prikolina kai reikalas. Prieš porą dienų eidamas namo po susirinkimo susirašinėjau su viena drauge. Ji paklausė "ką veiki?" atsakiau, jog einu namo ir užsiminiau, jog lauke šalta. Dar šiektiek pasirašinėje, gavau pakvietimą pas ją užeiti atsigerti arbatos, iš pradžių nelabai norėjau (kadangi nebuvom labai gerai pažįstami), kadangi buvo truputį nepatogu, bet ji mane prikalbino :) Užsukęs pas ją, buvau maloniai nustebintas su jau paruoštu, skanios žaliosios arbatos puodeliu ir keletais sausainiukų. Kambariai kvepėjo labai skaniu smilkalų aromatu, tačiau ji neišdavė tų smilkalų pavadinimo. Ten buvo be galo šilta, jog nenorėjau išeit ;D tačiau turėjau. Iki namų buvo dar apie geras pusvalandis kelio. Eiti buvo vėsu, pūtė šioks toks vėjelis, snigo. Einant girdėjosi po kojomis čežantis sniegas, man tai priminė tuos laikus, kai važiuodavau į kaimą ir kai ten būdavo geras pusmetris sniego. Būdavo įdomu klausyti čežančio sniego ir girdėti sklindančius balsus iš einančių žmonių. Mane tai dažniausia nešdavo ant pečių, kadangi aš dar skęsdavau jose. Tas sniego čežėjimas man visdar primena Sibirą, ten pasibaigusius žmonių gyvenimus, prarastas viltis grįšti namo. Esu labai laimingas, jog iš mano giminės, niekam neteko patirti tų sunkybių, kurias išgyveno kiti, nes vienas išvežtas giminaitis, galėjo nutraukt tolimesnį giminės medį ir galbūt... nebūčiau gimęs aš.                                                                                                                                                                    Mūsų žmonija labai trapi, kiekvienas stipresnis poveikis jai ir ji jau nyksta. Pavyzdžiu galime paiimti cunamius, žemės drebėjimus. Vandenyje žmonės nuskęsta, o per žemės drebėjimus dažniausiai žmonės būna prispaudžiami didžiulių pastatų nuolaužų. Būti saugiam visą parą, tampa vis labiau neįmanoma, nes gali nutikti absolučiai bet kas. Tad saugokim vienas kitą ir vertinkim tai ką turim :)
            

1 komentaras:

  1. Geri žodžiai, ypač paskutinis sakinys. Tik mes visi žmonės, ir dažnai negalvojam apie tai, ką turim, priimam tai, lyg savaime suprantamą dalyką. O gaila. Nes tai, ką turi, niekada nėra amžina:)

    AtsakytiPanaikinti