Mantai, prie lentos!!!

Kad jau birželio 1-oji ne už kalnų ir toji diena bus mums lemianti tai ir taip aišku, kadangi nuo jos priklausys likusi vasara. Birželio 1-oji, tai diena kai visi Lietuvos mokiniai laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (man shakes), jis yra privalomas, nes be jo negautumėm brandos atestato, bet išvis norint jį gaut reikia laikyt du mažiausiai, o tai vėl sukelia tam papildomą problemą. Kalbant apie pamokas, jų turiu daug ir keletą nemėgstamų.

Pirmoj vietoj matematika, nes:
 - matematikoj esu bukagalvis
 - mokytoja pakankamai gerai neiššaiškina temų

Ir tik taip girdi, kad prie lentos kviečia tave :o ir jautiesi
tarsi prasmegęs... ir visa klasė į tave tik taip:

 ...o tu toks sėdi nekaltas, nieko nesuprantantis:

ir galvoji: shit, aš čia nieko nemoku. Ir visi juoksis.

Antroj vietoj istorija, nes:
 - ji užknisa
 - kontroliniams perdaug info reik išmokt
Jos pamokos būna sunkios ir nuobodžios, bet prasklaido bet kokį miegą, nes kažkada čia sėdėjau ir tik:

 kad prišoks su savo klausimais apie tą ar aną, tai spėk atsilaikyt

Ji, kaip mokytoja labai keista:

Daugiau nemėgstsmų lyg ir neturiu, kadangi visos kitos daug normalesnės....

tarp mėgstamiausių pamokų, puikuojasi:

pirmoj vietoj lietuvių kalba, nes:
 - nes turiu neblogą galvą rašant kokius rašinius, interpretacijas tik deja, nemoku tinkamai išdėstyt savo minčių
 - per ją dažniausiai miegu

pamenu paskutinį kartą, kai miegojau per lietuvių. kalbėjo regis apie egzaminus ir eilinį kartą skaitė mums moralus... ir man buvo be galo nuobodu:

dažniausiai būna, kad po truputį užsnūstu, bet būna žiauriai kai greit:

tada nors mirk iš juoko, kai staigia dar ir atsibundu, tada sudreba visas stalas  :DDD

Šeip kartais pagalvojus, bus gaila pabaigti ir išeiti iš mokyklos, joje paliekant ir skaudžius ir linksmus prisiminimus, juk čia praleidom net 12 metų. Bet pagalvojus, ar norėčiau čia sugrįžti:

Taigi, o moksleiviams linkiu (kurie čia dar bus ilgus metelius), kad jūs ir patirtumėte visus šiuos jausmus. Nes be jų…. prisiminimai apie mokyklą būtų tušti ir nykūs :)

Naujas "blogas"

Greitu metu bus sukurtas "blogas", kuriame bus išversti Bruce Lee posakiai, teiginiai, treniruočių metodai ir pan. :)

Lėtas šokis

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės,
kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate
visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: "Kaip gyveni?",
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar
kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui:
"Padarysime tai rytoj?"
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti:"Sveikas!"
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo diena,
Tai - kaip neišpakuota dovana... Išmesta.



Gyvenimas - ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaige
daina.

Info

Jei turit įdomių temų, kuriomis norėtumėt pasidalint, parašykit man į e-paštą: mjskipmaster@gmail.com    Atsiųskit ir temų, kurias norėtumėt pamatyt šiame bloge. Pasistengsiu aprašyt ;)

Tiems, kuriems tu tikrai rūpi, o gal jie tik taip sako???

Just take a rest on grass, watch in the sky, and think about your best friends, who would help you every minute if you ask some help. Just think about them who are worth your time, your love, your smile, because about us, full people who just using us like toys...
              Štai ką šiandien parašiau tinklalapyje "facebook". Tai žodžiai, kuriuos parašiau net negalvodamas. Tai žodžiai, kurie verčia susimąstyti apie tuos, kurie tau yra svarbūs ir kuriems tu esi svarbus. Yra vienas labai geras posakis: "Tikrą draugą - nelaimėje pažinsi". Na, o aš neabėjodamas galiu teigti, jog turiu kelis geriausius draugus ir drauge:  A, E, R. Su jais visad linksma būna, ypač su E :DD prikolina kai reikalas. Prieš porą dienų eidamas namo po susirinkimo susirašinėjau su viena drauge. Ji paklausė "ką veiki?" atsakiau, jog einu namo ir užsiminiau, jog lauke šalta. Dar šiektiek pasirašinėje, gavau pakvietimą pas ją užeiti atsigerti arbatos, iš pradžių nelabai norėjau (kadangi nebuvom labai gerai pažįstami), kadangi buvo truputį nepatogu, bet ji mane prikalbino :) Užsukęs pas ją, buvau maloniai nustebintas su jau paruoštu, skanios žaliosios arbatos puodeliu ir keletais sausainiukų. Kambariai kvepėjo labai skaniu smilkalų aromatu, tačiau ji neišdavė tų smilkalų pavadinimo. Ten buvo be galo šilta, jog nenorėjau išeit ;D tačiau turėjau. Iki namų buvo dar apie geras pusvalandis kelio. Eiti buvo vėsu, pūtė šioks toks vėjelis, snigo. Einant girdėjosi po kojomis čežantis sniegas, man tai priminė tuos laikus, kai važiuodavau į kaimą ir kai ten būdavo geras pusmetris sniego. Būdavo įdomu klausyti čežančio sniego ir girdėti sklindančius balsus iš einančių žmonių. Mane tai dažniausia nešdavo ant pečių, kadangi aš dar skęsdavau jose. Tas sniego čežėjimas man visdar primena Sibirą, ten pasibaigusius žmonių gyvenimus, prarastas viltis grįšti namo. Esu labai laimingas, jog iš mano giminės, niekam neteko patirti tų sunkybių, kurias išgyveno kiti, nes vienas išvežtas giminaitis, galėjo nutraukt tolimesnį giminės medį ir galbūt... nebūčiau gimęs aš.                                                                                                                                                                    Mūsų žmonija labai trapi, kiekvienas stipresnis poveikis jai ir ji jau nyksta. Pavyzdžiu galime paiimti cunamius, žemės drebėjimus. Vandenyje žmonės nuskęsta, o per žemės drebėjimus dažniausiai žmonės būna prispaudžiami didžiulių pastatų nuolaužų. Būti saugiam visą parą, tampa vis labiau neįmanoma, nes gali nutikti absolučiai bet kas. Tad saugokim vienas kitą ir vertinkim tai ką turim :)
            

Mano Naujieji Metai

Štai dar prabėgo vieneri metai, dar vieneri metai mano gyvenimo. Praėję 2011 metai man atnešė daug visokiausių įvykių, dėl vienerių aš labai džiaugiuosi, dėl kitų pykstu ant savęs, dėl dar vienų tiesiog neturiu nuomonės. Kažkas yra pasakęs, jog kaip atšvęsi naujuosius, tokie ir bus visi metai. Aš šiuos metus sutikau ramiai su draugais, ir svarbiausia - įsimylėjęs =) Įsimylėjau labai nuostabią merginą. Kai su ja susipažinau, nemaniau, jog ji taip pakeis mano gyvenimą, jos dėka aš esu laimingesnis žmogus, nei buvau.
                 Šie naujieji metai buvo išskirtiniai, kadangi juos švenčiau ne namie, o išvažiavęs į Kauną. Smagu pradėjo darytis net neišvažiavus dar iš Kaišiadorių, kai mano draugas Ernestas pradėjo siautėt mašinoj, sėdėdamas galinėj sėdynei :D. Su juo visada būna linksma, pas jį nėra kada palauk, pralinksmins, pakels nuotaiką(čia apie save kalbu :D) nesvarbu kokia ji bebūtų. Tai va, mano draugas Augustinas vairavo, Ernestas juokais jam trukdė, tai smagu buvo klausyt kaip vienas ant kito stumia ar šeip išsidirbinėja :D:

 Važiuojant autostrada Ernestas bandė lįsti į bagažinę, rišosi ant savęs virvę, bandė save pririšt prie rankinio stabdžio :D   po to dar prie Augustino prisirišinėjo :D  su virve mėgino perjunginėt pavaras, žodžiu komedija po komedijos ir kuo toliau tuo juokingiau darėsi sėdėt mašinoj :D Net dabar prisiminus suiima kartais juokas :D Va su tokiais žmonėmis kaip Ernestas ir Augustinas galima prikolint, nes su jais juokinga :D Karočia, ne į temą, bet sueis :D Po to važiuojant mus lenkė lenktyninės fūros:

 

 Gaunasi įdomių situacijų :D Šeip filmuotų klipų buvo žymiai daugiau, bet atrinkau tik geriausius :P

Reiks dažniau sodint Ernestą į galą :D bent linksma būna :D Jis žmogus geras :D kai kur nelabai įdomūs video įrašai, tiesiog nerežisavom jų, o viskas vyko atsitiktinai :) šiame video, kai kur bus nusikeikiama, tad neleiskit mažesniems, nei 15 metų žiūrėt :DD nusikeikt kartais sveika :D bet tai reikia daryt su saiku :D

 Įvažiavus į Kauną, mašinų buvo nedaug, nors manėm, jog bus didelės spūstys. Gatvės atrodė apytuštės, dauguma vaikščiojo arba ėjo. Mašiną pasistatėm netoli Rotušės, kad eiti būtų netoli, tad pasiėmę reikalingiausius daiktus ir užrakine mašiną patraukėme link aikštės, ir kaip visada Elkas pradėjo siaust :D

Atėjus į aikštę, dėmesį iškart patraukė didelė žalia eglutė, kuri buvo pagaminta iš plastikinių bambalių dugno. Apšviesta ji dar gražiau atrodė:

Apžiūrėjus eglutę, pasirodo dar buvo galima užeit ir į vidų. Jos vidų puošė įvairiausi veidrodžiai, eglutės šonuose buvo didelės iš tinklo padarytos kišenės į kurias buvo galima įmesti sveikinimus palinkėjimus, ir šiaip žodžius. Eglutės viduje buvo dar viena eglutė, po kuria gulėjo dovanos. Man labiausiai patiko roboras iš skardinių :)

Užėjus į eglutės vidų, sprogus fejeverkui pasireiškė tetulytė, kuri pasirodo labai išsigando fejeverko :D Iš dalies buvo jos šiektiek ir gaila, bet truputį juokinga :D

Jau laukiant dvylikos pradėjo sproginėti įvairiausi fejeverkai. Ko žmonės siekia, paliesdami fejeverkus anksčiau dvylikos? Nori būti pirmi? Kažin ar tai geras būdas, tai parodyt :D Tačiau kažkas tikrai norėjo pasirodyti visuomenei ir sprogdino tikrai galingas bombikes. Pamenu nuo mūsų gal 50 metrų sprogo tokia, ir mes gerai pajutom sprogimo bangą. Labai gerai, kad niekas nebuvo sužeistas po tokių fejeverkų, kadangi tokiai susprogus, ne tik vaikai pradėdavo verkt, bet kaukdavo mašinų signalizacijos:

Jau artėjant 12 valandai mes su Ernestu nusprendėm pakelt taurelę skanaus vyno už praėjusius metus ir už ateinančius:

Jau likus iki 12valandos, mažiau nei 15 minučių prasidėjo tikras šurmulys. Per didįjį ekraną kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, linkėjo visiems laimingų ateinančių metų, gerų žiemos dienų:

 Ir štai čia atrinkau geriausią filmuotą video, kuriame sproginėjo fejeverkai. Buvo ir daugiau tačiau manau atsibostų žiūrėt :) :

Praėjus 12 valandai, dar šiektiek pabuvę patraukėm link mašinos. Iš pradžių buvom pasiklydę, tačiau vedami manęs, radom kelią iki mašinos :D Priartėjus prie mašinos, gatve važiavo ilgas limuzinas Hummer H2. Gera pramoga naujųjų metų naktį, tačiau spėju kainavo irgi neblogai :p jiems pamojavę įsėdom į mašiną ir išvažiavom namo:

Labai dėkoju Ernestui ir Augustinui už šiuos naujuosius metus, nes jei ne jie, spėju būčiau sėdėjęs namie ir nešventęs. Nu žodžiu, buvo labai smagu :) VISIEMS LAIMINGŲ NAUJŲJŲ 2012 DRAKONO METŲ!!!!!!!!!!!!!

Naujieji metai - Drakono metai

                     Mūsų kultūroje drakonas – tai pavojinga, pikta pabaisa, iš kurios kadaise riteriai vaduodavo gražiąsias mergeles, o štai  Kinijoje Drakonas atrodo visai kitaip. Ten jis įkūnija visas teigiamąsias vyriškos natūros savybes: stiprumą, drąsą, kilniaširdiškumą kartu su išmintimi. Kartais jis būna nevaldomas ir nekantrus. Kaip ir Kiškio, taip ir Drakono ženklas laikomas ypatingai laimingu. Drakonas siejamas su kilmingumu, su imperatoriaus rūmais. Kiek pamenu iš išprusimo, šio simbolio žmonės yra aktyvūs, sveiki. Jie yra atviri, nesugebantys veidmainiauti ir meluoti, tačiau dėl šios priežasties jiems gali trūkti taktiškumo. Neapgalvotas žodis gali greitai išsprūsti ir aplenkti mintis. Tačiau tokių žmonių patarimai gali būti naudingi. Tik deja, nepažystu ne vieno žmogaus, gimusio po Drakono ženklu. Tačiau pažystu Šuns, Žiūrkės metias gimusius žmones :) Taip pat apie drakonus yra sukurta labai daug legendų, mitų, padavimų. Štai vienas jų:                          Pasaulis, senas kaip pati magija kuri jį sukūrė, kupinas neatrastų vietų, neatskleistų paslapčių ir paslaptingų padarų. Kažkada šiomis žemėmis klajojo ir Drakono įpėdiniai. Senųjų rasių atstovai, su drakonų jėga, išmintim ir ilgaamžiškumu. Tačiau jų išmintis nepadėjo jiems apsisaugoti nuo grėsmės, grėsmės iškilusios atsiradus žmonėms, kurie buvo pasiryžę savo kelyje sunaikinti viską, kas galėjo kelti grėsmę jų pačių egzistencijai. Nepaisant Drakono įpedinių jėgos, jie visgi buvo įveikti, kai žmonės ėmė vienytis prieš bendrą, galingą tikslą. Tik keli liko gyvi, patys mažiausi, kuriuos spėjo paslepti, įmaišyti tarp žmonių, tarp rasės, kuri artėjo prie šio pasalio užvaldymo. Vienas jų veliau sukūrė savo imperiją.
Čia nuo seno gyvena daugybė įvairių rasių, sukūrūsių savitų tradicijų ir įstabių miestų. Sklando gandai, jog ledo krašte tebegyvena sniego elfų tauta, o užjūryj, tarp aukštųjų kalnų, miegančių kraterių gelmėse iš ties įsikūrė ugnies gaivalai.
Kaip ir visuose pasauliuose čia taip pat vyko ir tebevyksta karai, todėl keliaujant rasti vieną kitą apgriuvusį ir neatsigavusį miestą nėra naujiena. Keliaujant atrasti galima ir tvirtovių, atlaikiusių visas negandas. Viena iš jų, pasislėpusi juodakrantėje saloje,amžinai įšąlusio krašto giliame slėnyje. Kažkada ši tvirtovė priklausė imperatoriui, Drakono įpediniui, kuris dingo per Didįjį keturių šalių karą. Nei kūnas, nei kapas niekad nebuvo rasti ir iki šiol nežinia, gyvas jis ar nebe.
Drakono įpėdinis šioje tvirtovėje kažkada saugojo savo klaną, klaną įstabių karių surinktų iš įvairiausių pasaulio vietų, karių ir herojų, kuriuos jam ištikimi, gyvi likę žmonės dabar iš naujo mėgina surinkti.
Drakono įpėdinių yra ir dabar, tačiau kraujas, tiek maišytas su žmogišku, jau beveik neatpažystamas. Tačiau jam pažadinti buvo sukurtas naujas klanas, klanas iš likučių to, ką buvo sukūręs DragonHeir imperatorius, prieš dingdamas nuo šios žemės.
                                 Čia rašoma, apie drakonų ir kitų butybių egzistavimą. Jos gal ir dabar būtų gyvos, tačiau atsiradus žmonėms - juos išnaikino. Išnaikino tam, kad nekeltų jiems - žmonėms grėsmės, ir siekė įsipiešpatavimo pasaulyje. Žmonės, tai tokie padarai, kurie nori viskam vadovauti, būti aukštesni už kitus. Šiais laikais ir dabar taip vyksta, tik ne taip jau senoviškai. Žmonės pyktį išreiškia piniguose, darbe, sporte ar netgi namie. Tačiau namie reikšti pyktį nėra protinga, kadangi tada kenčia namiškiai, matydami tave pykstantį, o tai tikrai nėra gerai į vaiko auklėjimą, kai jis tai mato. Gerai, grįžkim prie drakonų :) Berašydamas straipsnį dar atsiminiau vieną istoriją apie Krokuvos drakoną. Yra tokia sena lenkų legenda apie Vistulos upę ir kaimelį miškingoje vietovėję prie jos. Žmonės ten gyveno savo trobelėse, ūkininkavo, mainės.
                                Netoli kaimo stūgsojo Vavelio (Wawel) kalnas. Kalne buvo gili ola, į kurią įėjimą dengė aukšta žolė, krūmynai ir bruzgynai. Joks žmogus niekad nebuvo ton olon įėjęs, o kai kurie netgi teigė, kad ten esą drakonas miega. Jaunimas šia pasaka netikėjo, jiems tai tebuvo senolių pasakos, todėl nutvėrę deglų išėjo drakono ieškot arba išsklaidyt legendų. Neskubėdami prasiskynė kelią, įlindo olon ir ėjo gilyn į drėgnas tamsybes, kol kelią pastojo žvynų kalnas ir šnopavimas... Drakonas kaip mat nubudo ir suriaumojo taip, kad vaikinukai išsilakstė. Bet ugnim vis vien spėjo pačirškint jų padus...
                               Nuo tos dienos kaime ramybės nepažino. Drakonas kas dien atskrisdavo, nutverdavo kokią avį ėdesiui. Bet labiausia jam patiko nekaltos mergelės. Kaimiečiai ir patys jam aukų ieškojo ir su baime slėpė, bet kad jau jų labai mažėjo, skatino reikštis didvyriam. Tik kad dauguma jų mirdavo net kardų neišsitraukę. Bet čia, visai neriteriškas batsiuvys Krakas parodė daugiausia išminties. Suradęs riebesnę avelę, ištepė ją sulfanilamido tepalu(chemijos nelabai suprantu, bet tai kažkokia užsideganti medžiaga) ir paliko kur drakonas ją būtinai turėjo pastebėt. Drakonas išlindo išalkęs, todėl nesudvejojo ir sušlemštė avelę. Tik kad nelauktai visi viduriai užsiliepsnojo, ėmė kankint baisus troškulys... Nuskubėjo drakonas prie Vistulės upės, gėrė, ilgai ir godžiai. Kaimiečiai jau bijot ėmės, kad upė nuseks, o drakonas gyvas liks, kol, staiga, visų džiaugsmui prigėręs drakonas sprogo... Kraką paskelbė kaimo valdytoju, o jam mirus, rankomis sunešė žemes ir supylė didelį kalną, iki šiol ten tebeesantį. Kaimas su laiku išaugo į didelį miestą - Krokuvą.
O drakono kalnas iki šiol, su savo įspūdingu 200 pėdų ilgiu, sutraukia begales turistų...
                               Štai vienas įrodymas, jog galbūt kažkada Drakonai egzistavo, tačiau tai nėra patvirtina, kadangi niekur pasaulyje nebuvo rasta Drakono palaikų. Vieni teigia, jog Drakonai prieš mirtį nuskrisdavo į kraterį ir susidegindavo tam, kad neliktų pėdsakų, kiti teigia, jog Drakoną prieš mirtį suvalgydavo kitas Drakonas, taip padėdamas jam išgyventi, o paskutinis pats kažkaip suiro, o kaulai dingo.  :)