Filmas

                    Na ką gi, artėja savaitė, kai pradėsiu filmuot savo filmą. Iš pradžių, kai pradėjau skverbtis į kino pasaulį, norėjau tik filmuotis, bet dabar noriu ir kurt filmus, kadangi tai neapsakomas jausmas, kai žiūrovai matys tavo sukurtą istoriją. Pati sunkiausias dalykas kuriant filmą - scenarijaus rašymas. Kadangi reik apgalvot, emocijas, veiksmą, aplinką. Mano mėgstamiausias režisierius Styvenas Spilbergas. Jo kūryba mane žavi ir jis sugeba sukurt tokius filmus, kad neteko man žiovaut nei karto, ar nueit rodant jo filmui į tualetą ar virtuvę. Mnao mėgstamiausi Stiveno Spilbergo sukurti filmai: Nasrai (Jaws 1975m.), Prieblandos zona (Twilight zone 1983m.), Juros periodo parkas (Jurrasic park 1993m.), Šindlerio sąrašas (Schindler's list 1993m.), Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas (The Lost World: Jurassic Park 1997m.), Gelbstint eilinį Rajaną (Saving Private Ryan 1998m.), Pagauk, jei gali (Catch me if you can 2002m.), Terminalas (The Terminal 2004m.), Pasaulių karas (War of the World 2005m.). Tai filmai, kurie paliko man įspūdį ir kitaip leido suprast jų kontekstą. Tik kitaip nei filmai, Styvenas Spilbergas man išliks vienas paslaptingiausių režisierių, neatskleidusių savo talento kurti filmus.

                           Aš ir kursiu filmą. Tik dėja jis nebus rodomas visai Lietuvai :) Filmas bus apie du brolius - Deimantą ir Viktorą. Viktoras grįš iš tolimos kelionės (arba kalėjimo) po 7 metų. Grįžęs namo, supranta, jog kol jo nebuvo namuose, mirė jam daug mylimų žmonių. Vieni - sava mirtimi, kiti - ne. Sužinojęs, jog jo du geriausi draugai buvo nužudyti, jis imasi kurti keršto planą. Apsilanko pas vietinį ginklų dylerį, kur isigyja ginklų ruošdamasis mūšiui. Nutekinę informaciją iš policijos duomenų bazės, jie sužino apie vietinį maniaką Slavą, kuris jau nekartą yra prasižengęs, tik deja niekaip neįkliūdavo policijos pareigūnams į rankas. Ir štai nuo čia prasideda Slavos medžioklė. Gaudydami nusikaltėlį, broliai patirs nemažai nuotykių, gelbės vienas kito gyvybes, bandys apsaugoti likusius sau artimus žmones, sužinos vienas apie kitą daugiau, nei žinojo iki tol. Filmas, pilnas veiksmo prikaustys jus prie ekranų ir neleis nuobodžiauti. (Scenarijus ir personažai gali keistis, ir pats filmas gali būti ne iki galo padarytas, tad viskas priklausys nuo sėkmės) Labai tikiuosi, kad man jį pavyks sukurti :) Na šiam kartui tiek (wave)

Muzika

Sweet dreams... Sweet dreams... Sweet dreams are made of this... Who am I to disagree? Tai žodžiai iš dainos Eurythimics - sweet dreams. Tai britų roko grupė, susiformavusi 1980 metais, ir daina Sweet dreams, buvo antroji, po dainos In the Garden, kuri iš tiesų man nelabai patiko. Kaip sakoma, pirma daina, nevisad būna sėkminga.
             Muzika, kaip ir filmas, turi istoriją. Klausant jos, galime išgirsti išgyvenimus, liūdesį, džiaugsmą, ilgesį. Arba viską vienu metu. Tačiau tokios dainos retenybė. Jas sukurti sunku, reikia daug ir nuoširdžiai galvot, rašyt, dainuot. Pati liūdniausia daina man yra Aerosmith - I don't wanna miss a thing. Kaip ir daina, taip pat ir filmas Armagedonas, turi slegiančią pabaigą - didvyrių žūtį. Pasiaukoja tam, kad išgelbėtų žemę, žmones. Ar jūs pasiaukotumėt tam, kad išgelbėtumėt pasaulį, savo šeimą, draugus nuo pražūties? Manau ne kiekvienas įšdrįstų.
             Grupės 3 doors down dainos, man patinka beveik visos, jos daugiau susijusios su meile: Here without you arba Let it be ir didvyriškumu: It's not my time arba Kryptonite. When i'm gone, Let me go, Let me be myself ir kt. kurios niekad neatsibosta Tai 4 vaikinų grupė pirmąkart viešai pasirodžiusi 1996 metais, o aš juos pirmąkart išgirdau būdamas gal 5-7 klasėj. Iš pradžių nelabai supratau tokią muziką, bet kuo daugiau klausiausi, tuo daugiau ji man patiko. Klausant jų, rodos, galėčiau nuversti kalnus :)
             Tačiau, jei kas paklaustų, kurią muzikos grupę sietum su vaikyste, drąsiai atsakyčiau, jog tai būtų Red Hot Chili Peppers. Pirmąkart juos išgirdau gal pradinėse klasėse. Taste the pain, Suck my kiss, Desecration smile ir t.t Šiemet įvyko neįtikėtinas dalykas: jie atvažiuoja į Lietuvą. Ir dar geresnis dalykas, jog aš važiuosiu į jų koncertą su labai gera drauge :) Jei ne ji, kažin ar turėčiau galimybę ten nuvažiuot. Tik truputį apmaudu, jog jis vyks tik liepos 28 dieną. O tai tik po gero pusmečio. Bet užtat bus galima atsipalaiduot po visų egzaminų :) išsitaškysim už visus metus. Apie jū koncertą svajoju jau be galo senai, tik gaila, kad jie Lietuvos neįtraukdavo į savo koncertų turą. Labai įdomu kodėl. Čia - Lietuvoj, irgi be galo daug fanų :)  Va katik užsileidau jų singlą Otherside, ir leidau sau pasvajoti apie artėjantį koncertą :) Damnit, turėtų būt be galo smagu ;D netveriu kailyje kaip noriu į jį... :)

Keletas žodžių...

Sunku.... Labai sunku.... Laukti dienos, kai viskas paaiškės.

Šiąnakt :)

                    Na ką draugai, šiąnakt įžengsiu į pilnamečių pasaulį 02:05val (tada aš gimiau). Keista, atrodo lyg būčiau dar nieko įdomaus nenuveikęs. Nuo mano gimimo praėjo 18 metų ir tiesa pasakius, beveik nieko gero nenuveikiau, tačiau kaip žmogus esu padaręs daugybę klaidų, dėl kurių anksčiau gailėjaus, tačiau nebekartodavau jų. Dabar klausau Aerosmith - I don't wanna miss a thing, ir mąsta apie praietį, kokia ji trumpa buvo. Pats seniausiais įvykis, kurį pamenu, tai kai buvau trejų metų. Pamenu mes su tėčiu važiavom kažkur (dar turėjaom VAZ 2101 žalios spalvos) ir baigėsi benzinas, nei pirmyn, nei atgal, o dar jis buvo girtas :D tai paėmė ir užigo prie vairo, o aš ką, laukiau dairiausi, ir po geros valandos atvažiavo mamos sesers vyras su Moskvic 408 atrodo, juodos dar spalvos :). Apskritai mano gyvenimas gal kai kuriems ir atrodytų įdomus, tačiau man asmeniškai truputį gėda dėl praeities, nes būdamas mažesnis tyčiojaus iš kai kurių žmonių, pats to nesuprasdamas, jog gali iš manęs tyčiotis. Kad ir kaip bebūtų - mes juk buvome vaikai, mažai mąstantys, neatsakantys dar už savo poelgius. Nesaugojom ką turėjom, laužėm, gadinom, o dabar greičiausiai gailimės. Pamenu dar tą vakarą, kai mama su tėčiu kalbėjo apie darželį, kad mane reikia leisti ten eiti. Taip, tai tikrai neįtikėtina, kad įmanoma atsiminti būnant 3-4 metų amžiaus, tačiau aš atsimenu. Pamenu daug įvykių. Metams bėgant pradėjau smarkiai keistis, ne tik išore, bet ir vidumi. Pasikeitė mano mąstymas apie pasaulį, žmones, poelgius - apskritai apie viską. Pradėjau daugiau domėtis naujovėmis, žiniomis iš pasaulio ar šeip įdomiais faktais, kurie nebūtų įdomūs mano draugams :) Nuo 7 klasės pradėjau klausyt bet kokią muziką, dažniausiai tai būdavo roko stiliaus, išmokau gražiai rašyti, tačiau niekaip neišmokau lėčiau skaityti :D Pradinėse klasėse svajojau tapti gaisrininku, tačiau taip tik ir liks svajone. Dabar sieksiu rimtesnių tikslų. Su viltimi, žiūriu į ateitį ir esu pasiryžęs kovoti su visais sunkumais, pasitaikiusiais mano kelyje. Man nėra svarbu pinigai, šlovė, garbė - visa tai atneša tik skausmą, neapykantą ir šmeižtą. Jei kas paklaustų, koks mano gyvenimo tikslas,  tai greičiausiai atsakyčiau, jog noriu gyvent ramų, gražų gyvenimą ^_^ Na turbūt pasiliksiu kitam kartui ką nors papasakot, tad sakau ate vaikystę, pasiilgsiu visų akimirkų su draugais, šeima, visad prisiminsiu, jog gyventi gera, kai turi draugų, nes tik su jais mes galime nuveikti labai daug :)

Sekmadienis

    Senai jau rašiau, bet todėl, kad nesugalvoju apie ką. Būtų lengviau, jei jūs mieli skaitytojai, pasiūlytumėt patys temą. tada paskaitytumėt, tai, kas jums būtų įdomu :) Šiaip šiandien nieko įdomaus labai nenuveikiau. Ilgai miegojau, prabudęs turėjau nemažai darbo kieme, reikėjo išvalyt apsinešusią krosnį, pravalyt kaminą. Tikrai išvargino šie darbai. Baigus darbus, pasidariau arbatos, ir pasiėmęs E. Hemingvėjaus "Fiesta" skaičiau. Kaip rašytojas E. Hemingvėjus patiko tuo, jog kaip žmogus daug išgyveno labai daug įvykių per savo gyvenimą. Vaikystėje patyrė daugybę ispūdžių. Tėvas jam padėjo pažinti tikrąją gamtą, jos gyvenimą, išmokė stebėti gyvūnus, taip pat supažino su indėnų gyvenimu, jų buitimi. Ernestas savo tėvui dėkingas dar ir už tai, jog jo išmokė medžioti ir suprasti jos žavesį. Tačiau augant jis du kartus buvo patekęs į karo sūkurį. Vienąkart į Ispanijos pilietinį karą, kuriame buvo sužeistas, tačiau pasveiko, taip buvo ir Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Ten dalyvavo kaip karo korespondentas. Mėgo keliauti, su žmona susilaukė 3 vaikų ir gyveno iki 1961 metų. Dėl pašlijusios sveikatos ir depresijų - nusižudė. Kiek prisimenu, nemažai žuvo ar nusižudė menininkų. Keista, juk tokie garsūs žmonės. Turbūt taip ir liks paspaltimi, kodėl dauguma žengė tokį žingsnį.
       Paskaitęs šiektiek knygą, prisėdau prie filmo "Aš, kitas aš ir Irena". Filmas įdomus, bet dar įdomesnis aktorius Jimas Keris ( Jim Cerry). Vienas iš man labiausiai patikusių komedijantų. Jis neieško žodžio kišenėj, moka prajuokint net tada, kai atrodo nejuokinga. Šis žmogus, turi talentą vaidinti. Visus filmus, kuriuos esu matęs, privertė bent kartą nusijuokti. Po filmo, susirašinėjau su draugais ir link vakaro, gavau taip ilgai lauktą filmuką-reklamą "Savingė 2011", kurioje aš filmavaus :D pirmas įspūdis, jog sunku buvo patikėt, jog kažkada bus reklama su manim :D kai kuriose vietose suėmė juokas, bet pati reklama patiko, rimtai sumontuota, ypač patiko tinkamai paringtas garso takelis :)
         Taip pat šiandien parsisiunčiau M1 + TOP1000 dainų sąrašą. Tai darbo bus ligi valios :) nes reiks atsirinkt tik man patinkančias dainas. Radau tikrai labai senų dainų, kurių ieškau ne vienerius metus, ir kai jas atradau, maniau nualpsiu :DD
Iki ;)

Kalėdos

                          Prisiminkime paskutinąsias Kalėdas, kurias esam šventę. Greičiausiai kaip ir kiekvienas save gerbiantis lietuvis, su šeima prie kalėdinės eglutes, su dovanomis. Pernai aš irgi švenčiau Kalėdas su šeima (gal greičiau tik su pusę jos, kadangi mano tėvai išsiskyrę). Linksmiausias laiko tarpas turbūt būna tada, kai ryte pabundi ir pradeda niežėti pirštus patikrint, ką nupirko mums tėvai( atsiprašau tų, kurie iki šios akimirkos vis dar tikėjo Kalėdų seniu, tačiau c'mon prabuskit ir nebeapgaudinėkit savęs tokiom nesamonės. Kalėdų seniu nebetikiu nuo 11 metų ir visai neverkiau ar dar kažko. Tad nebešvaistykis laiko galvodami apie tą sukriošėlį. Va tep va!!!) Dažniausia gaudavau saldainių, ir kokį žaislą. Bet pastaruosius 3-4 metus, vis gaudavau tai kvepalų, vairą prie kompiuterio (kurio jau neturėjau po gerų dviejų mėnesių) ar šeip jau nevaikiško. Bet liūdniausia tai, jog šios Kūčios man bus pirmos tuo, jog būsiu pilnametis :DD bet ir pirmos tuo, jog greičiausiai jų nešvęsiu (kartais pagalvoju apie tuos atvejus, jei kažkas mane pasikviestų :D ir šeip kažkada galvojau apie Kūčias su draugais, prie stalo žaidžiant kokius nors žaidimus kabant kokiomis nors įdomiomis temomis ar veikiant kažką ištiesų įdomaus: piešiant, gaminant patiekalus vakarui)
                             Kam turbūt prasitarčiau tai turbūt išjuoktų :D  Beje, jei jau užsiminiau apie patiekalus, tai niekada jų nevalgau tik visų po truputį paragauju, nemėgstu persivalgyt. Labiausia mėgstu silkę, vyną :D, kiaušinius ir tas mažytes bandeles (pamiršau kaip vadinas :DDD) ai tiksliai Kūčiūkai. Tai jų sočiau pasistiprinu ir tada einu žiūrėt "Vienas namuose". Tai jau tapo tradicija Lietuvoje, nes jau turbūt 7 metai iš eilės, kai rodo šią komediją. Šio filmo 2 ir 3 dalis dar vertos dėmesio, galima tikrai linksmai pasijuokt, bet 4 dalis man visiškai nevykęs rašinys apie du banditus, bandančius pasisavint, tai kas jiems nepriklausė. Ir šeip. tas filmas: sucks!!! bye (wave)

Nemiga

                       Na kagi, dabar yra 5 valanda ryto, o aš jau nemiegu nuo pat penktadienio ryto. Visiškai neužmiegu, tačiau neesu labai nusivylęs, jog nemiegu, kadangi galiu padaryt, tai, ko nespėdavau dieną. Šiandien diena buvo truputį keista, kadangi pramiegojau pirmas tris pamokas (damn it) nuėjau į likusias dvi ir vėl namo. Turbūt trumpiausia diena buvo, per visus mokslo metus :D Šiaip nemiegoti, nėra labai gerai, kadangi nepaiilsi mūsų centrinė nervų sistema, kitą dieną tampame irzlūs, pikti, be nuotaikos.  Kažkur esu skaitęs, jog kiekvieną dieną, 7 -dalis žmonijos nemiega. Dažniausia priežastimi tampa naktinis darbas, draugai, ar kita veikla. Taip pat trumpėja mūsų ir taip trumpas gyvenimas ( kurį dar labiau sutrumpina kiti veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas, depresija, kiti sveikatai pavojingi įpročiai). Tačiau man tai būna ne kiekvieną dieną, gal tik 1-2 kartus per mėnesį, kai nemiegu. Iš vis, vaikystėje dažnai sapnuodavau košmarus, tačiau, kad ir kaip bebūtų ryte atsikeldavau gerai išsimiegojęs :) Matyt, aš juos labiau gąsdindavau, nei jie mane :D Brolis sako, kad kalbu per naktis, tačiau tai netiesa, kadangi šį faktą paneigė mama. Jis turbūt bandė apkaltint mane, kadangi porąkart esu įrašęs balso įrašų, kai mano brolis sapnuodamas keikiasi ar šeip sapalioja nesamones :D Keista, kai guli savo lovoj, o brolis miegodamas nei iš šio, nei iš to pasako "Eik na**ui" :DD Nors mirk iš juoko. Kartais specialiai nemiegodavau, kad tik išgirsčiau ką jis vėl pradės pliurpt :p o kitą rytą su mama juokiamės, o brolis "pyskta" :D
                     Užvakar iš labai geros draugės pasiskolinau fotoaparatą ( ji man be galo patinka, įdomu su ja bendraut, turim daug bendro, ir visada randam apie ką pasikalbėt :) ) Tai galvoju reik įamžint keletą nuotraukų, tik nelabai įsivaizduoju ką. Atrodo, ko gi daugiau tereikia, fotoaparatą turiu, noro turiu, bet nėra ką fotografuot :^)  nes ką tik nufotografuočiau atrodys banaliai ir neįdomiai. trūksta naujovių, mažai žmonių aplankytų vietų ar daiktų, kurių žmonės nepamatys kas dieną. Manau per savaitgalį surasiu ką įamžint :) o jei, mielas skaitytojau, turi idėjų, rašyk, įdomu bus paskaityt :) Na kagį, šiam kartui gana :) čiau...